Galutinio Europos Sąjungos (ES) narių ir institucijų patvirtinimo laukiantis prekybos susitarimas su keturiomis Pietų Amerikos šalimis (MERCOSUR) yra naudingas tam tikroms Europos pramonėms šakoms, tačiau dėl poveikio žemdirbystės sektoriui ir galimo kompensavimo Lietuvos Žemės ūkio ministerijai kyla klausimų.
„Iš principo ministerija yra teigiamos pozicijos, MERCOSUR susitarimas teigiamai paliečia ES rinką – tai metalų, chemijos pramonė. Kaip Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ūkyje matome problemą, kad iš MERCOSUR šalių gali ateiti paukštininkystės importas, – ketvirtadienį VŽ organizuojamame „Agroverslo forume“ kalbėjo Artūras Pekauskas, žemės ūkio viceministras. – Susitarime numatyti apsaugos mechanizmai, 6,3 mlrd. Eur siekiančios kompensavimo lėšos, tačiau ministerija turi nuogąstavimų, ar jų pakaks ir kas bus po 2028–2034 metų periodo, kokios sumos skiriamos. Taip pat nėra numatyta aiškių taisyklių.“
25 metus rengtą susitarimą dėl 700 mln. klientų turinčios laisvosios prekybos zonos sukūrimo Europos Komisija (EK) pasirašė praėjusį gruodį, tačiau jį dar turi patvirtinti valstybės narės ir ES institucijos. MERCOSUR bloko narės yra Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus, kartu jos sudaro 6‑tą pagal dydį pasaulio rinką.
Susitarimas taip pat plačiau atvertų galimybes ES šalims eksportuoti į Pietų Ameriką, tačiau ši galimybė ne visus sektorius paveiktų vienodai, todėl bent kelių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Airijos, Prancūzijos atstovai, įvairių Europos šalių ūkininkų organizacijos priešinasi dabartiniam sutarties variantui.
A. Pekauskas sako, kad nors sutarties rengėjai įvertino galimas pigaus eksporto antplūdžio rizikas ir sudėjo tam tikrus saugiklius, vis dar pasigendama aiškumo.
„Kompensavimo mechanizmas nėra detalizuotas, parašyta abstrakčiai. Susitarime yra numatyta apsaugos priemonė 10+10, kuri reiškia, kad, jeigu į ES pateks daugiau kaip 10% rinkos vertės užimančių produktų ir kainos nukris 10%, įsijungia apsaugos mechanizmas ir stabdomas importas į ES. Viskas aprašyta gana abstrakčiai, nėra aiškių taisyklių, kokiomis sąlygomis, kokiu dydžiu tai bus kompensuojama. Tai yra diskusijų ir derybų klausimas“, – kalbėjo A. Pekauskas.
Pagal susitarimą į ES iš MERCOSUR šalių bus galima papildomai importuoti apie 180.000 tonų paukštienos. Nors šis kiekis pasidalins per Bendrijos šalis nares, viceministras neatmetė, kad toks jis gali paveikti vietos rinką.
„Gali atsirasti virpesėliai, sutinkame, bet didelį dėmesį teikiame apsaugos mechanizmams“, – nurodė A. Pekauskas.
Ragins ūkininkus labiau kooperuotis
„Agroverslo forume“ apibendrinamas bendrą geopolitinę padėtį ir jos poveikį žemės ūkiui, politikas priminė, kad žemės ūkis lapkričio viduryje Seimo buvo pripažintas Lietuvai strategiškai svarbiu sektoriumi. Tai reiškia, kad žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu bus laikomi tokiomis pat strategiškai svarbiomis sritimis kaip energetika, transportas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, finansai bei karinė įranga.
„Mes, Lietuva, esame ES rytinė siena. Tai reiškia, kad čia bene labiausiai jaučiama geopolitinė įtampa. Mūsų žemės ūkis, kuris yra strateginė ir gyvybiškai svarbi šalies ekonomikos dalis, privalo būti atsparus ir pasirengęs netikėtumams“, – nurodė viceministras.
Be išorinių grėsmių, kaip klimato kaita, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, sutrikusių tiekimo grandinių, sektoriui nerimą kelia ir iš EK atėjusios žemės ūkio finansavimo po 2027 m. tvarkos gairės. Po šių metų atskirus fondus žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pakeis bendras fondas ir vidinė konkurencija tarp sektorių dėl lėšų.
„Sumažintas garantuotas finansavimas žemės ūkiui, nėra numatyta jokio apsaugoto finansavimo perdirbimui, kooperacijai, bendradarbiavimui, maisto tiekimo grandinėms, mokymui ir konsultavimui. Norėčiau pabrėžti, kad laikomės griežtos pozicijos, siekiant išsaugoti dabartinę bendrosios žemės ūkio politikos struktūrą su adekvačiu finansavimu, kuris leistų investuoti į žemės ūkį, perdirbimą, kurti inovatyvius sprendimus ir pagaliau užbaigti tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimą ES lygmeniu“, – konferencijoje kalbėjo politikas.
Vienu iš svarbiausių raktų atsparumui ŽŪM laiko dar glaudesnę šalies ūkininkų kooperaciją ir trumpųjų maisto grandinių skatinimą. Šiuo metu rengiamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas, kad taikant viešuosius pirkimus būtų galima sutrumpinti maisto tiekimo grandinę, todėl augintojai galėtų greičiau pasiekti vartotojus ir pristatyti savo produkciją vietos viešosioms įstaigoms.
„Turime keisti ir plėsti požiūrį į kooperaciją, skatinti trumpąsias maisto grandines, investuoti į mokymus ir žinias. Norime, kad žemės ūkio kooperatyvai taptų ne tik žaliavos tiekėjais, bet ir stipriais rinkos dalyviais, kurie valdo didesnę vertės dalį nuo žaliavos iki galutinio produkto. Todėl artimiausiu metu planuojame atnaujinti Kooperatinių bendrovių įstatymą, sumažinti administracinę naštą, palengvinant veiklos sąlygas“, – žadėjo A. Pekauskas.
