„Yra ne viena priežastis, kodėl paukštiena, užauginta be antibiotikų, tampa šiuolaikinio vartotojo pasirinkimu. Tai sveikatai palankus produktas, liesų baltymų šaltinis, kurio gamybai taikomi aukščiausi gyvūnų gerovės standartai, o auginimo poveikis aplinkai, lyginant su kitomis gyvulininkystės šakomis – minimalus“, – pabrėžia Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

Tvarumą įrodo skaičiai

Ar žinojote, kad maisto pramonė prisideda prie maždaug trečdalio visų pasaulyje išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), o didžiausią poveikį klimatui daro būtent gyvulinės kilmės produktai?

Tačiau skirtingos mėsos rūšių gamyba aplinką veikia nevienodai ir šie skirtumai gali būti labai svarūs.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas dr. Remigijus Juška aiškina, kad paukštienos gamyba yra efektyvesnė ir kur kas mažiau kenksminga aplinkai nei, pavyzdžiui, jautienos ar avienos. Kadangi paukščiai, skirtingai nei atrajotojai, neišskiria daug metano, jų auginimas lemia gerokai mažesnes emisijas.

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, pagaminti 100 g vištienos baltymų išskiriama apie 5,7 kg ŠESD, tuo tarpu tokiam pačiam kiekiui jautienos baltymų – net 35,5 kg ŠESD.

Kaip akcentuoja dr. R. Juška, rinkdamiesi baltymus, kurių gamyba daro mažesnį poveikį aplinkai, prisidedame prie klimato kaitos mažinimo, gamtos išteklių išsaugojimo ir miškų naikinimo stabdymo.

Auginimas be antibiotikų – atsakingas pasirinkimas

Paukštininkystės sektorius vis aktyviau žengia atsakingos gamybos keliu – vis daugiau ūkių pereina prie paukščių auginimo be antibiotikų. Tai reiškia, kad viso auginimo laikotarpio metu paukščiai neserga, tad jiems nereikia gydymo, o prevencinės priemonės leidžia palaikyti jų gerą sveikatą natūraliai. Toks požiūris grindžiamas ne tik atsakomybe už gyvūnų gerovę, bet ir rūpesčiu dėl visuomenės sveikatos.

Kaip pažymi G. Kauzonas, šis principas, skatinamas visoje ES, ypač svarbus kovojant su viena didžiausių šių laikų grėsmių – bakterijų atsparumu antibiotikams. Kai antibiotikai gyvulininkystėje naudojami per dažnai, bakterijos tampa jiems atsparios. Tokios bakterijos gali patekti į aplinką ar maisto grandinę ir kelti realią grėsmę žmonių sveikatai. Auginant paukščius be antibiotikų, ši rizika reikšmingai sumažėja. Be to, tai reiškia sąmoningą požiūrį į kiekvieną gamybos etapą – nuo ūkio iki stalo.

Nuo lesalo iki švaros: kaip užtikrinama sveika aplinka be antibiotikų

Tačiau ką reiškia „užauginta be antibiotikų“ praktikoje? Kokių sąlygų reikia, kad paukščiai iš tiesų augtų sveiki be vaistų?

Šiandien pažangūs paukštininkystės ūkiai į gyvūnų gerovės užtikrinimą žvelgia net atsakingiau nei reikalauja įstatymai ir savo iniciatyva diegia aukštesnius standartus. „Be aukštų gyvūnų gerovės standartų užtikrinti kokybišką, ypač be antibiotikų užaugintą produkciją būtų neįmanoma. Modernūs ūkiai investuoja į tokias sąlygas, kuriose paukščiai gali augti sveiki. Tinkama aplinka, visaverčiai lesalai ir griežti biosaugos principai padeda išvengti ligų plitimo. Nors iššūkių vis dar pasitaiko, Lietuvoje jau turime sėkmingų pavyzdžių, įrodančių, kad tai įmanoma“, – sako veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.

Pasak jo, tiek peryklose, tiek broilerių paukštidėse, kur patenka išsiperėję viščiukai, užtikrinamos itin griežtos higienos sąlygos. Patalpos yra kruopščiai plaunamos ir dezinfekuojamos – švara užtikrinama visur: nuo grindų ir ventiliacijos įrangos iki lesyklų ir girdyklų. Tokia aplinka yra būtina norint išvengti ligų ir sudaryti sąlygas viščiukams augti natūraliai stipriems.

Svarbus vaidmuo tenka ir lesalui – visavertis, subalansuotas, pritaikytas paukščio augimo stadijai. Jo pagrindas – grūdai, papildyti reikiamu baltymų, amino rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekiu. Tinkama mityba stiprina paukščių imuninę sistemą, todėl ligos neužklumpa ir gydymo vaistais nereikia.

Beje, pagal ES reikalavimus antibiotikai gali būti naudojami tik gyvūnų gydymo tikslais ir tik prireikus. Tačiau jei paukštis bent kartą gydomas antibiotikais, jo mėsa jau negali būti priskiriama prie kategorijos „užauginta be antibiotikų“. Todėl atsakingas ūkininkavimas ir prevencija tampa svarbiausiu sėkmės pagrindu.

Nuo lauko iki stalo – ne šūkis, o gamybos būdas

Kai kurie pažangūs paukštynai taiko vadinamąjį „nuo lauko iki stalo“ modelį – tai reiškia, kad visas procesas, nuo grūdų auginimo pašarams, pašarų gamybos, paukščių auginimo iki mėsos perdirbimo ir pristatymo vartotojui, vyksta vienoje integruotoje sistemoje. Toks modelis leidžia užtikrinti visapusišką kokybės kontrolę kiekviename etape, sutrumpinti tiekimo grandinę ir veikti efektyviau.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė pažymi, kad šis principas ypač vertingas vartotojui – tiek dėl skaidrumo, tiek dėl kokybės. „Kai visas gamybos procesas – nuo pašarų iki galutinio produkto – vykdomas vienoje grandinėje, galima tiksliau kontroliuoti sąnaudas ir užtikrinti stabilią kokybę. Tai leidžia pasiūlyti vartotojui ne tik skaidrų, atsekamą produktą, bet ir konkurencingą kainos ir kokybės santykį“, – sako mokslininkė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/ziurekite-ka-valgote/ziurekite-ka-valgote-kodel-auga-susidomejimas-paukstiena-uzauginta-be-antibiotiku-120111853