Prekybos centruose galima rasti paukštienos, pagamintos iš paukščių, užaugintų be antibiotikų. Nors iš pažiūros visa mėsa lentynose gali atrodyti panaši, toks auginimo būdas reiškia, kad paukščiai visą auginimo laikotarpį buvo sveiki ir nereikėjo jų gydyti cheminiais vaistais. Ši Europos Sąjungos paukštininkystėje vis labiau populiarėjanti praktika atspindi dėmesį atsakingam ūkininkavimui ir aukštos kokybės standartams.
Užtikrinti, kad tūkstančių per metus užauginamų paukščių nepasiektų jokia pavojinga bakterija ar virusas nenaudojant antibiotikų – itin sudėtingas darbas, tad toli gražu ne visa paukštiena gali puikuotis specialiu ženklinimu, už kurio slypi labai kruopštus, ilgamečių žinių reikalaujantis vištienos auginimo procesas.
Atsparumas antibiotikams šiandien yra viena svarbiausių medicinos problemų visoje Europoje. Nors paukštienoje, laikantis griežtų reikalavimų, antibiotikų likučių nenustatoma, jų naudojimas gyvūnų auginimo procese vis dar gali turėti netiesioginį poveikį. Pavyzdžiui, antibiotikų likučiai per mėšlą ar vandenį gali patekti į aplinką ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo plitimo. Todėl atsakingas antibiotikų naudojimo mažinimas paukštininkystėje yra svarbus žingsnis, padedantis užtikrinti visuomenės sveikatą ir prisidėti prie aplinkos tvarumo.
„Šis produktas išsiskiria iš kitų, nes yra užaugintas idealiomis sąlygomis. Paukščiai visą auginimo laikotarpį išlieka sveiki, todėl jų nereikia gydyti jokiais vaistiniais preparatais. Juk visi valgydami mėsą norėtume žinoti, kad jos niekuomet nepasiekė nei kokios nors pavojingos bakterijos ar virusai, nei cheminiai preparatai. Tik labai nuodugniai taisyklių laikantis visuose be išimčių etapuose įmanoma paukštieną užauginti nenaudojant antibiotikų“, – sako veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.
Siekdami išvengti ligų, augintojai gerina paukščių laikymo sąlygas ir kuria švaresnę aplinką, kurioje ligų plitimo rizika sumažėja iki minimumo, todėl antibiotikų naudojimas tampa nebereikalingas.
„Paukštininkystėje veikia unikali gamybos grandinė „nuo lauko iki stalo“, kuri užtikrina viso gamybos proceso kontrolę – nuo pašarų gamybos iki galutinio produkto pateikimo vartotojui. Tai reiškia, kad kiekvienas paukštienos auginimo etapas yra kruopščiai prižiūrimas siekiant užtikrinti aukščiausią kokybę, saugumą ir tvarumą. Paukštynai taiko išskirtinius standartus, todėl produkcija eksportuojama į tokias rinkas kaip JAV, Japonija, Skandinavijos šalys, kur kokybės reikalavimai itin aukšti“, – teigia T. Miškinis.
Ideali švara – kiekviename paukštidžių centimetre
Procesas, kurio griežtai reikia laikytis norint paukščius užauginti sveikus, labai sudėtingas, sako pašnekovas. Jis visų pirma prasideda nuo mėsinių viščiukų tėvinių pulkų atrankos, iš kurių gaunami inkubaciniai kiaušiniai.
„Tėviniai pulkai turi būti sveiki, tinkamai prižiūrimi, šie paukščiai privalo turėti labai stiprų imunitetą ir negali sirgti. Sveiki viščiukų tėvai imunitetą perduoda ir savo palikuoniams. Iš sveikų ir stiprių tėvinių paukščių surinkti kiaušiniai patenka į peryklas, kuriose iš jų išsirita viščiukai. Čia vėlgi labai svarbūs technologiniai niuansai – visuomet tinkama temperatūra, drėgmė, biosauga, kad nepapultų joks užkratas“, – pasakoja T. Miškinis.
Sąlygos tiek peryklose, tiek paukštidėse, į kurias patenka išsiperėję viščiukai, anot pašnekovo, turi būti nepriekaištingos ir prilygsta vaikų gimdymo namams – užtikrinama ideali švara, laikomasi labai griežtos higienos kontrolės.
„Tokiose sąlygose išsiritę viščiukai būna visiškai sveiki ir keliauja į labai gerai paruoštas broilerių paukštides, kurios turi būti išplautos, išdezinfekuotos. Girdyklos, lesyklos, grindys, sienos, ventiliatoriai ir langinės, kiekvienas centimetras turi būti idealiai švarus“, – sako T. Miškinis.
Šiame etape labai svarbu pasirūpinti ir paukščiukų gerove, tad jie atkeliauja į jau prišildytas patalpas, kurių grindų temperatūra siekia ne mažiau 28-29 laipsnių. Tad viščiukai patenka į jau visiškai paruoštas, švarias ir šiltas patalpas, kur gali toliau sveikai augti.
Išskirtinis dėmesys lesalams
Norint užtikrinti, kad paukščiai augdami nesirgtų, labai didelį dėmesį būtina skirti tam tikro rūgštingumo vandeniui ir lesalams, kurie turi būti labai gerai subalansuoti, pagaminti iš labai kokybiškų žaliavų.
„Paukštynuose naudojami lesalai, pagaminti iš vietos ūkininkų laukuose užaugintų grūdų. Parenkant lesalus svarbu atsižvelgti į jų maistines savybes: labai svarbus amino rūgščių balansas, lesalai taip pat turi būti gausūs vitaminų, mineralų. Visa tai būtina, kad viščiukas galėtų vystytis. Per visą viščiukų gyvenimą lesalų sudėtis priklausomai nuo paukščių amžiaus pasikeičia keturis kartus. Jei paukščio žarnynas sveikas, jis turi gerą imunitetą ir tampa atsparus ligoms“, – dėsto veterinaras.
Sveikų paukščių, anot jo, užauginti nepavyktų ir juos laikant pernelyg tankiai, tad griežtai kontroliuojamas viščiukų kiekis paukštidėse, užtikrinama tinkama erdvė kiekvienam paukščiui ir palaikomos optimalios aplinkos sąlygos, kurios prisideda prie sveiko paukščių augimo ir jų gerovės.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
