Antibiotikų vartojimas žemės ūkyje – vienas iš veiksnių, prisidedančių prie bakterijų atsparumo vaistams plitimo. Tyrimai rodo, kad be atsakingų gyvulininkystės praktikų šis vartojimas gali išlikti aukštas, o tai kelia riziką žmonių sveikatai ir maisto tiekimo grandinei.
Pastaraisiais metais lyderystės kovojant su atsparumo antibiotikams problema ėmėsi paukštininkystės sektorius – mažina antibiotikų naudojimą ir aktyviai investuoja į vartotojų švietimą bei sąmoningumo didinimą.
„Europos Sąjungoje antibiotikų rezistencijos problema taip pat egzistuoja, tačiau galime pasidžiaugti, jog paukštininkystės ūkiai buvo tarp pirmųjų, kurie ėmėsi veiksmų – palaipsniui atsisakoma medikamentų naudojimo paukščių auginime. Neabejoju, kad daugelis pirkėjų jau pastebėjo paukštienos pakuotes su ženklu „Užauginta be antibiotikų“, kuris atspindi šių pastangų rezultatą ir atsakingą požiūrį į vartotojų sveikatą“, – sako Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.
Antibiotikų poveikis aplinkai – milžiniškas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pabrėžia, kad perteklinis antibiotikų naudojimas žemės ūkyje kelia grėsmę ir žmonių sveikatai, ir gamtai. Dėl jo bakterijos tampa atsparios, todėl ligas gydyti darosi sunkiau ir brangiau. Antibiotikų likučiai gali patekti ir į maistą – mėsą, pieną ar kiaušinius – tad žmonės jų gali gauti net to nepastebėję.
Tačiau, pasak G. Kauzono, žala tuo nesibaigia. „Antibiotikai patenka į dirvožemį ir vandenį, teršia aplinką ir kaupiasi gamtoje. Jie trikdo natūralią vandens ir žemės pusiausvyrą, silpnina mikroorganizmus, kurie palaiko sveiką ekosistemą“, – aiškina pašnekovas.
Ilgainiui toks perteklinis naudojimas silpnina ir pačių gyvūnų imunitetą, todėl jie tampa labiau priklausomi nuo vaistų.
Ūkiuose – geriausios pasaulinės praktikos
PSO pabrėžia, kad pokyčiai žemės ūkio praktikoje yra esminis veiksnys siekiant mažinti antibiotikų atsparumą – reikalingos tokios ūkininkavimo praktikos, kurios sumažintų antimikrobinio atsparumo riziką, nes gyvuliai yra labiau pažeidžiami ligų, kai laikomi prastomis higienos sąlygomis ar patiria stresą. PSOrekomenduoja taikyti gerąsias gyvulių priežiūros praktikas, orientuotas į ligų prevenciją.
„Europos Sąjungos paukštininkystės ūkiai jau taiko tokias gerąsias praktikas. Paukštininkystės ūkiuose palaikoma itin aukšta higiena – prieš kiekvieną auginimo ciklą patalpos kruopščiai išplaunamos ir dezinfekuojamos, griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų. Viščiukai auginami iš sveikų tėvinių pulkų, todėl jų palikuonys natūraliai atsparesni ligoms“, – aiškina pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžia lesalų kokybės svarbą. Pašarai pritaikomi pagal paukščių amžių ir poreikius, gaminami tik iš kruopščiai atrinktų grūdų, ankštinių kultūrų ir augalinių baltymų.
„Visas paukščių auginimo procesas – nuo pašarų gamybos iki galutinio produkto – kruopščiai prižiūrimas, kad paukštiena atitiktų aukščiausius kokybės ir saugos reikalavimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Būtent todėl ji sėkmingai konkuruoja net tokiose išrankiose rinkose kaip Japonija ar Skandinavijos šalys“, – priduria G. Kauzonas.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
