Paukštiena – viena populiariausių mėsos rūšių pasaulyje, kurios vartojimas vis auga. Tačiau ekspertai primena, kad ne visa parduotuvių lentynose esanti produkcija užauginta laikantis tokių pačių reikalavimų. Skirtumai tarp Europos Sąjungoje (ES) užaugintos ir importuotos paukštienos prasideda dar ūkiuose ir dažnai lieka nepastebėti vartotojų. Kuo jie pasireiškia ir kodėl vis daugiau dėmesio sulaukia ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“?

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sako, kad svarbiausias skirtumas slypi ne pačiame produkte, o jo auginimo sąlygose.

„Visiems ES paukštininkystės ūkiams taikomi vieni griežčiausių pasaulyje maisto saugos, gyvūnų gerovės ir veterinarinės kontrolės reikalavimų. Tai reiškia, kad kiekviename etape – nuo paukščių auginimo iki produkcijos pateikimo į prekybos vietas – vykdoma nuolatinė kontrolė ir užtikrinamas visiškas atsekamumas“, – sako G. Kauzonas.

Anot jo, būtent todėl ES užauginta paukštiena vartotojams suteikia daugiau pasitikėjimo.

„Pirkėjas gali aiškiai žinoti, kur produktas buvo užaugintas, kokių reikalavimų buvo laikomasi ir kad visi gamintojai privalo atitikti tuos pačius standartus. Tuo metu skirtingose pasaulio šalyse galioja nevienodi reikalavimai, todėl auginimo praktikos gali skirtis. Dėl to vartotojui ne visada lengva įvertinti, kokiomis sąlygomis buvo pagaminta importuota produkcija“, – aiškina ekspertas.

Ne visi standartai pasaulyje yra vienodi

Nors visa į ES importuojama paukštiena turi atitikti Bendrijos maisto saugos reikalavimus, jos kilmės šalyse taikomi auginimo standartai gali būti kitokie.

„ES veterinariniai reikalavimai yra gerokai griežtesni nei daugelyje kitų pasaulio regionų. Pavyzdžiui, kai kuriose trečiosiose šalyse vis dar leidžiama naudoti augimo stimuliatorius ar tam tikrus pesticidus, kurių naudojimas ES yra uždraustas. Būtent todėl ES vartotojai gali būti tikri, kad jų maistui taikomi vieni aukščiausių saugos ir kokybės standartų pasaulyje“, – pažymi G. Kauzonas.

Pasak jo, būtent dėl to vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį ne tik į produkto kainą, bet ir į jo kilmę.

„Vartotojai šiandien nori žinoti daugiau. Jiems svarbu ne tik tai, kas parašyta etiketėje, bet ir kaip produktas buvo užaugintas, kokie standartai buvo taikomi ir kiek galima pasitikėti visa gamybos grandine“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Ką iš tiesų reiškia „Užauginta be antibiotikų“?

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia paukštiena, pažymėta ženklinimu „Užauginta be antibiotikų“. Tačiau ne visi žino, kad tai reiškia kur kas daugiau nei papildomą užrašą ant pakuotės.

„Šis ženklinimas reiškia, kad viso auginimo laikotarpiu paukščiams nebuvo skiriami antibiotikai. Tai papildomas standartas, kurį pasiekti galima tik užtikrinant itin aukštą biologinį saugumą, griežtą higieną, nuolatinę paukščių sveikatos stebėseną ir kokybiškas laikymo sąlygas“, – aiškina G. Kauzonas.

Anot jo, būtent čia atsiskleidžia skirtumas tarp minimalių reikalavimų laikymosi ir siekio užtikrinti dar aukštesnę kokybę.

„Vietoj ligų gydymo vaistais visas dėmesys sutelkiamas į tai, kad paukščiai nesusirgtų. Tam reikia modernių technologijų, griežtos biosaugos, kruopščios priežiūros ir didelių investicijų. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinės kontrolės kiekviename etape“, – sako ekspertas.

Rezultatas, kuris stebina net užsienio specialistus

Pasak G. Kauzono, paukščių auginimas visiškai be antibiotikų vis dar laikomas išskirtiniu pasiekimu net tarptautiniu mastu.

„Kai tarptautinėse parodose ar konferencijose pasakojame, kad paukščiai gali būti užauginami visiškai be antibiotikų, dažnai sulaukiame nuostabos. Daugelyje pasaulio šalių tai vis dar vertinama kaip labai sudėtingas ir sunkiai pasiekiamas rezultatas“, – pasakoja jis.

Anot eksperto, tai rodo, kad tokie sprendimai reikalauja ne vien pavienių pokyčių, o visos auginimo sistemos – nuo biosaugos priemonių iki kasdienių darbo procesų – transformacijos.

Kodėl tai svarbu vartotojui?

Ekspertas pastebi, kad šiandien pirkėjams svarbu ne tik produkto skonis ar kaina. Vis dažniau sprendimą lemia žinojimas, kaip maistas buvo pagamintas ir kokiomis sąlygomis užaugintas.

„Šiuolaikiniai vartotojai nori aiškumo. Jie domisi produkto kilme, gamybos procesu ir tuo, kas slypi už etiketės. Žmonės siekia būti tikri dėl to, ką deda ant savo šeimos stalo“, – sako G. Kauzonas.

Anot jo, būtent todėl ES užauginta paukštiena ir ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ tampa svarbiais orientyrais ieškantiems kokybiško produkto.

„Rinkdamasis ES užaugintą paukštieną vartotojas renkasi produktą, kurio gamybą reglamentuoja vieni griežčiausių pasaulyje standartų. O ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ rodo dar vieną papildomą žingsnį – investicijas į prevenciją, gyvūnų gerovę ir pažangius auginimo sprendimus. Tai aiškus signalas žmonėms, kurie nori žinoti ne tik ką valgo, bet ir kaip tas maistas buvo pagamintas“, – apibendrina G. Kauzonas.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Pranešimą parengė Lietuvos paukštininkystės asociacija. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.