Paukštiena, užauginta be antibiotikų, vartotojams jau nebėra naujiena – rinkdamiesi maistą žmonės vis daugiau dėmesio skiria ne tik jo kainai ar kilmei, bet ir tam, kaip jis buvo užaugintas. Tačiau už užrašo „užauginta be antibiotikų“ slypi kur kas daugiau nei sprendimas jų nenaudoti. Kad antibiotikų neprireiktų, svarbi paukščių priežiūra nuo pirmųjų gyvenimo dienų, o čia vis didesnį vaidmenį atlieka ir šiuolaikinės technologijos.

Temperatūra, oro kokybė, apšvietimas, mityba, vanduo ir biosauga – kiekvienas iš šių veiksnių turi įtakos paukščių savijautai ir sveikatai. Šiuolaikiniuose paukštynuose juos vis dažniau padeda kontroliuoti technologijos, leidžiančios nuolat stebėti auginimo sąlygas, greičiau pastebėti pokyčius ir į juos reaguoti.

Kuo stabilesnės ir paukščių poreikius geriau atitinkančios sąlygos, tuo mažesnė sveikatos sutrikimų rizika, o kartu – ir tikimybė, kad paukščius teks gydyti antibiotikais.

Šis klausimas aktualus ne tik paukštininkystės sektoriui. Atsparumas antibiotikams išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių Europoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skaičiavimais, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje dėl antibiotikams atsparių infekcijų kasmet miršta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Todėl atsakingas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje yra svarbi platesnės kovos su atsparumu antibiotikams dalis.

„Auginant paukščius be antibiotikų svarbiausia yra prevencija. Jei paukščiai nuo pat pirmųjų dienų prižiūrimi tinkamai, mažėja sveikatos sutrikimų ir kartu tikimybė, kad juos reikės gydyti. Technologijos čia itin svarbios, nes leidžia tiksliai stebėti ir kontroliuoti auginimo sąlygas“, – sako veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.

Mikroklimatas kontroliuojamas visą parą

Vienas jautriausių laikotarpių – pirmosios viščiukų gyvenimo dienos. Tuo metu jie ypač jautriai reaguoja į temperatūros ir kitus aplinkos pokyčius, todėl tinkamomis sąlygomis pasirūpinama dar prieš jiems atvykstant į paukštidę.

Patalpos iš anksto sušildomos, paklojamas šviežias kraikas, paruošiamas švarus vanduo ir konkrečiam augimo etapui pritaikytas visavertis bei subalansuotas lesalas.

Tačiau vien tinkamai paruošti paukštidę nepakanka – stabilias sąlygas reikia išlaikyti viso auginimo metu. Kompiuterizuotos sistemos nuolat matuoja temperatūrą, o automatinė ventiliacijos įranga reguliuoja oro apykaitą bei padeda kontroliuoti amoniako ir CO₂ koncentraciją.

„Technologijos suteikia galimybę matyti detalų vaizdą, kas vyksta paukštidėje. Tačiau specialistai vertina ne tik rodmenis ekrane, bet ir pačių paukščių reakciją į aplinką. Jų elgesys dažnai tampa pirmuoju ženklu, kad sąlygas reikia koreguoti“, – aiškina T. Miškinis.

Technologijos reguliuoja net šviesą

Technologijos paukštynuose padeda kontroliuoti ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip nedidelė detalė – apšvietimą.

Šviesa įjungiama ir išjungiama palaipsniui, taip atkartojant natūralų dienos ir nakties ritmą. Paukščiams taip pat užtikrinamas tamsos periodas, reikalingas poilsiui. Europos Sąjungos taisyklėse numatyta, kad paukščiams per parą turi būti suteikiamos bent šešios valandos tamsos, iš kurių bent keturios – nepertraukiamai.

Kita svarbi prevencijos dalis – biosauga. Siekiant sumažinti ligų patekimo ir plitimo riziką, paukštynuose ribojamas pašalinių asmenų patekimas, darbuotojai laikosi higienos ir dezinfekcijos reikalavimų, kontroliuojamas žmonių ir transporto judėjimas.

Svarbu ne tik ką, bet ir kaip paukščiai lesa

Dar viena sritis, kurioje tikslumas svarbus paukščių sveikatai, – mityba.

Viščiukams skiriamas subalansuotas lesalas, kurio sudėtis pritaikoma skirtingiems augimo etapams. Pagrindinę jo dalį sudaro vietos ūkininkų užauginti kviečiai ir kukurūzai.

Tačiau svarbi ne tik lesalo sudėtis. Automatizuotos šėrimo ir girdymo sistemos padeda užtikrinti, kad paukščiai laiku gautų reikiamą lesalo ir vandens kiekį, o galimi sistemų veikimo sutrikimai būtų kuo greičiau pastebėti.

„Svarbu ne tik parinkti paukščių poreikius atitinkantį lesalą, bet ir užtikrinti mitybos tęstinumą. Sveikas žarnynas yra svarbi stiprios imuninės sistemos dalis“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Technologijos nepakeičia žmogaus

Nors šiuolaikinės sistemos leidžia visą parą stebėti daugybę paukštidės parametrų, vien technologijų neužtenka. Jų pateikiamus duomenis kasdien vertina specialistai, stebintys ne tik skaičius ekranuose, bet ir pačių paukščių būklę bei elgesį.

Būtent žmogaus patirties ir technologijų derinys leidžia anksčiau pastebėti pokyčius ir koreguoti sąlygas. Be to, technologijos suteikia galimybę ne tik stebėti, kas paukštidėje vyksta konkrečiu metu, bet ir kaupti bei lyginti skirtingų auginimo ciklų duomenis.

„Technologijos padeda matyti pasikartojančius dėsningumus ir geriau suprasti, kada bei kokių pokyčių reikia. Tačiau jos yra įrankis – galutinį sprendimą vis tiek priima žmogus, įvertinęs ir duomenis, ir pačių paukščių būklę“, – reziumuoja T. Miškinis.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/ziurekite-ka-valgote/temperatura-ora-ir-net-sviesa-stebi-technologijos-kaip-auginami-pauksciai-be-antibiotiku-120297680