Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebima aiški tendencija – vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi sveikatai palankesnę mitybą, domisi maisto produktų poveikiu organizmui ir aplinkai. Vis plačiau kalbama ir apie poreikį mažinti raudonos mėsos vartojimą, daugiau dėmesio skirti liesesniems baltymų šaltiniams – paukštienai, žuviai bei augaliniams produktams.

Paukštiena, dažniausiai vištiena, yra vienas labiausiai paplitusių baltymų šaltinių pasaulyje. Įvairūs tyrimai rodo, kad ji gali atlikti itin svarbų vaidmenį aprūpinant organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir apskritai prisidėti prie sveikos mitybos įpročių formavimo. 

„Paukštiena yra vertingas baltymų šaltinis, pasižymintis aukšta maistine verte, palyginti su kitomis mėsos rūšimis. Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina jos pranašumus sveikatai, ypač kai kalbama apie baltymų sudėtį, riebalų kiekį ir virškinamumą. Todėl paukštiena tinkama vartoti visiems, įskaitant kūdikius, mažus vaikus, suaugusiuosius ir vyresniems nei 65 metų“, – sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dėstytoja Aušra Išarienė.

Itin vertingi baltymai ir mažiau riebalų 

Paukštiena yra puikus baltymų šaltinis, turintis visas būtinąsias aminorūgštis, todėl jos baltymai yra aukštos biologinės vertės, teigia A. Išarienė.

„Be to, paukštiena pasižymi mažesniu sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekiu, lyginant su raudona mėsa, todėl yra palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai. Pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė be odos turi apie 31 g baltymų ir tik 3,6 g riebalų 100 g produkto. Palyginti su kiauliena ir jautiena, paukštiena turi mažesnį kalorijų kiekį ir daugiau baltymų“, – sako ekspertė.

Jos teigimu, paukštiena pasižymi gausiu maistinių medžiagų kiekiu. Joje gausu B grupės vitaminų, ypač B3, B6 ir B12, kurie būtini energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai ir kraujo ląstelių gamybai. Nors raudonoje mėsoje gausu vitamino B12, paukštienoje yra svarbus niacino kiekis. Be to, paukštiena yra svarbus mineralų šaltinis – joje randama seleno, atliekančio antioksidacinę funkciją, fosforo, reikalingo kaulams ir energijos gamybai, taip pat cinko ir geležies.

Paukštiena daro teigiamą poveikį raumenims, nes joje esančios aminorūgštys reikalingos raumenų skaidulų formavimuisi ir atsistatymui. Ji taip pat veikia imuninę sistemą – baltymai būtini antikūnų, imuninių ląstelių ir fermentų gamybai. Be to, baltymai prisideda prie sotumo jausmo ir padeda reguliuoti energijos suvartojimą.

„Tai liesesnės mėsos pasirinkimas: pavyzdžiui, paukštienos krūtinėlė be odos turi gerokai mažiau sočiųjų riebalų nei daugelis raudonos mėsos rūšių. Palyginti su raudona mėsa, paukštienos baltymai yra mažiau siejami su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dėl šių priežasčių ji ypač rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie rūpinasi širdies sveikata“, – dėsto pašnekovė.

Vis daugiau renkasi  paukštieną, užaugintą be antibiotikų

Pasak Vilniaus kolegijos dėstytojos A. Išarienės, vis dažniau pirkėjai renkasi paukštieną, užaugintą be antibiotikų.

„Tokie paukščiai nuo pirmos dienos auginami itin kruopščiai prižiūrint jų aplinką ir sveikatą. Kadangi antibiotikų nenaudojama, į žmogaus mitybos grandinę nepatenka vaistų likučių, o aplinka mažiau teršiama“, – aiškina dėstytoja.

Ji priduria, kad šis auginimo būdas reikalauja daugiau atsakomybės iš gamintojų, tačiau suteikia aiškią naudą – sveikesnį maistą vartotojui ir aukštesnio lygio gyvūnų gerovę.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga. 

Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf