Seimas šiandien balsuos už Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis buitiniams vartotojams ir verslui ketinama sumažinti suskystintųjų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 iki 41 Eur/t. Taip pat Seimas sprendžia ir dėl žymėto dyzelino. Ūkininkai pigesnį dyzeliną toliau galėtų piltis ne tik į traktorių, bet ir į lengvųjų automobilių, visureigių bakus. Seimas spręs, ar atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 Eur už 1 tūkst. litrų akcizu apmokestinamą kurą siekiama vėl leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose bei kitose transporto priemonėse.

Siūlo nesitenkinti numestu grūdu

Nuo šių metų pradžios pasikeitę akcizų mokesčiai papiktino verslininkus ir kai kuriuos ūkininkus. Jie ne juokais niršo, kad vežti grūdus į elevatorius ar vykti į laukus pas gyvulius jie turės su brangiau atsieinančiu dyzelinu. Bitininkai taip pat buvo nepatenkinti, nes į bitynus jie visuomet vykdavo lengvaisiais mikroautobusais ar visureigiais, o ne traktoriais.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sveikina iniciatyvą dėl žymėto dyzelino. Pasak jo, šis klausimas buvo aktualus nemažai daliai ūkininkų. Tiesa, vien šiais neeilinės Seimo sesijos žingsniais pašnekovas ragina nepasitenkinti, nes problemų žemės ūkyje kur kas daugiau. Jį neramina tai, kad valdininkų stalčiuose toliau dulka vadinamasis pieno įstatymas, buksuoja žemės įsigijimo įstatymas.

„SND klausimas daugiau aktualus stambioms įmonėms, ūkio kompleksams. Ūkininkai ragina Seimą imtis ir kitų esminių klausimų, tokių kaip pieno įstatymas, kuris padėtų sureguliuoti pieno kainas. Mes pasisakome už kompleksinį žemės ūkio klausimų sprendimą. Dabar Seimas pasakė, kad sprendžia žemės ūkio problemas, bet ne visi klausimai atsidūrė darbotvarkėje. Turime dirbti, kad žemės ribojimą apibrėžiantis įstatymas pradėtų veikti. Yra daug ir kitų žemdirbiams aktualių klausimų, kurių sprendimų jie vis dar laukia“, – įsitikinęs ŽŪR pirmininkas.

Savo ruožtu pieno ūkio šeimininkė alytiškė Audronė Miškinienė pastebi, kad žymėto dyzelino klausimas aktualus buvo ne visiems ūkininkams: „Žymėto dyzelino ūkininkams daugiau ar mažiau, bet visiems pritrūksta, ir į automobilius vis tiek pilamasi „balto“ dyzelio. Nebuvo tai toks didžiulis klausimas. Aišku, SND akcizas buvo tikrai „žiauriai“ pakeltas, kas naudoja dujas, tam tikrai buvo skausminga.“

Vadino „neapsižiūrėjimu“

Prieš balsavimą Seime Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius po naujų metų įsigaliojusius akcizus ir naują žymėto dyzelino tvarką vadino „neapsižiūrėjimu“. Pasak jo, tai grubi klaida, už kurią turėtų atsakyti asmenys, kurie rengė įstatymo pataisas.

„Turėtume sužinoti pavardes tų, kurie rengė pataisas, nes jie arba neturi nieko bendro su žemės ūkiu, arba norėjo padaryti diversiją. Mūsų komitete šie klausimai nebuvo svarstyti, jis ėjo per Seimo Kaimo reikalų komitetą“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Pralaimėjo loteriją

Savo ruožtu „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas suskaičiavo, kad sąskaitos už šildymą jo valdomuose paukštynuose sausį siekė apie 675 tūkst. eurų, o didžiausio šio šildymo sezono sąskaita buvo iki 800 tūkst. eurų per mėnesį. Tačiau šiandieną didžioji dalis šių paukštynų šildoma ne suskystintosiomis, o gamtinėmis dujomis. T.Sprindžiūnas primena, kad dar 2022 m. paukštynas atsidūrė ant apsisprendimo slenksčio. Prasidėjus karui Ukrainoje, smarkiai išaugo gamtinių dujų kaina. Paukštynų vadovybei teko priimti svarbius sprendimus – toliau šildytis gamtinėmis dujomis ar persiorientuoti prie SND.

Asociatyvi nuotr.

Tuo metu paukštynams vadovavęs Darius Gudačiauskas 2022 m. rugpjūtį VL sakė, kad migruodami nuo gamtinių dujų prie suskystintųjų labai rizikuoja, tačiau jam nuovoka kuždėjo, kad tai daryti reikia, nes kitu atveju paukštynai neteks konkurencingumo. Nors paukštynai nusitiesė SND trasas, į tai investavo 4 mln. eurų, suskystintųjų dujų kranai užsukti ir mėsiniai viščiukai šildomi gamtinėmis dujomis. Loterija su SND nepasiteisino ir tai šiandieną jiems ne tik neatsipirko, bet ir toliau išlieka brangesne šildymosi alternatyva.

ŽŪR pirmininkas A.Svitojus sveikina iniciatyvą dėl žymėto dyzelino. Pasak jo, šis klausimas buvo aktualus nemažai daliai ūkininkų. Tiesa, vien šiais neeilinės Seimo sesijos žingsniais pašnekovas ragina nepasitenkinti, nes problemų žemės ūkyje kur kas daugiau. Valdininkų stalčiuose toliau dulka vadinamasis pieno įstatymas, buksuoja žemės įsigijimo įstatymas.

„Dabar matome, kad persiorientuoti prie SND buvo klaida, – pripažino T.Sprindžiūnas. – Tuo metu visa Europa buvo „pasinešusi“ dėl SND, nes rinkose gamtinių dujų kaina šovė į viršų. Mes vėlavome su SND terminalų įrengimu dėl techninių kliūčių, galiausiai projektą pavyko pabaigti tik praėjusių metų vasario pabaigoje. Tada jau buvo kritusi gamtinių dujų kaina, nes žiema buvo pasibaigusi. Taigi, mūsų investicija neatsipirko. Tačiau manėme, kad situacija rinkoje gali kartotis, nes gamtinių dujų kaina kinta. Į SND žiūrėjome kaip į alternatyvą, kuri padės valdyti rizikas. Dabar mes bet kada galime perjungti šildymą nuo gamtinių prie suskystintų dujų. Tačiau SND akcizas neadekvatus. Nežinau, kiek turi pakilti gamtinių dujų kaina, kad mums apsimokėtų įjungti SND terminalą.“

Tiesa, jis pridūrė, kad yra paukštyno padalinių, kurių gamtinių dujų trasos nepasiekia, todėl tenka pasikliauti SND ir biokuro katilais.

Sumažintas akcizas neguodžia

Nors SND akcizas mažinamas 7,5 karto, pašnekovo tai neguodžia. Jo skaičiavimai rodo, kad 41 Eur/t akcizas vis tiek yra nekonkurencingas, gamtinės dujos išlieka pigesniu šildymosi būdu.

„Prie dabartinės gamtinių dujų kainos SND nekonkurencinga, kaina už megavatvalandę išlieka maždaug 10 Eur didesnė, lyginant su gamtinėmis dujomis“, – tvirtina pašnekovas.

T.Sprindžiūnas sako, kad visi ant jų pečių kritę išaugę kaštai dėl SND akcizo neguls į galutinę paukštienos kainą. Anot jo, rinka diktuoja kainas ir klientai nesutiks mokėti brangiau už vištieną.

Pasiūlė galvoti apie biokurą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas per Vyriausybės pasitarimą išsakė poziciją, kad žemas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi. Aplinkos ministerija savo ruožtu buvo pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Aplinkos ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.

Ministras skeptiškai žiūrėjo į Seime atsiradusias nulinio akcizo iniciatyvas, nes tai paskatintų rinktis iškastinį kurą, o ne biokurą. „Akcizas turėtų būti tokio dydžio, kad jis motyvuotų pramonę, žemės ūkį, buitinius vartotojus keistis, būtina galvoti apie alternatyvas“, – pabrėžė S.Gentvilas.

Alternatyva – visiškai nereali

Apie alternatyvas mėsinių viščiukų augintojai galvojo, bet tai esą jiems per brangu, o ir praktikoje sunkiai įgyvendinama. Biojėgainės statybos prie vieno iš T.Sprindžiūno valdomų paukštynų atsieitų apie 12 mln. Eur. Jo teigimu, investuoti į minėtas jėgaines neleidžia pati paukštynų specifika, mat paukštidės turi būti nutolusios viena nuo kitos didesniu atstumu dėl biosaugos, saugantis nuo ligų protrūkių, jos statomos toliau nuo gyventojų, siekiant išvengti konfliktų su gyventojais dėl sklindančių kvapų.

„Pastatyti po biojėgainę, mini elektrinę, prie kiekvieno padalinio – visiškai nerealu. Galėtume galvoti apie vieną centralizuotą jėgainę, į kurią suvežtume mėšlą iš kitų padalinių. Tada sugeneruotas dujas galėtume priduoti valstybės vamzdynui arba jas skystinti ir vežti autotransportu ar kitais būdais, nes savo reikmėms per brangu“, – biojėgainės kaip alternatyvos sutaupyti nemato T.Sprindžiūnas.

Pasak jo, investuoti į šilumos siurblius stambieji paukštynai taip pat negali, nes jie neužtikrins 33–34 laipsnių šilumos, kurios reikia vienadieniams viščiukams. „Aplinkos ministerija mums priekaištauja, kad investavome į taršias, iš Rusijos importuojamas SND, jeigu galėjome investicijas nukreipti į šilumos siurblius ar biodujas? Nėra tokio energetinio efektyvumo, kad galėtume sukelti norimą temperatūrą“, – į kritiką atsakė T.Sprindžiūnas.

Nenori išsiskirti iš kaimynų

Tai, kad SND buvo viena patraukliausių alternatyvų prasidėjus energetikos krizei, pripažino ir Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. Jo teigimu, ir šiandieną SND leistų sutaupyti kiaušinių, vištienos gamintojams, tačiau kortas visiškai sumaišė niekuo nepagrįstas akcizo mokestis. SND šildomi maždaug pusė asocijuotų šalies paukštynų.

„Dabar atstatomas akcizo dydis yra šiek tiek protingesnis. Nesakau, kad tai atliepia pramonės lūkesčius. Žinoma, mes norėtume, kad akcizas būtų ne 41, o 14 Eur/t, nes turime lygiuotis į Latviją ir Lenkiją“, – neišsiskirti iš kaimyninių šalių prašo G.Kauzonas.

Tačiau parlamentaras K.Starkevičius siūlo nesiorientuoti į latvius, mat ir jų vyriausybė svarsto įsivesti akcizą SND. Latviai svarsto apie panašų akcizo dydį, kuris įvestas ir Lietuvoje. Šiandieną Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.

Pasimetė taisyklėse

Parlamentarai ragina verslininkus aktyviau naudotis galimybėmis pasinaudoti investicine parama biometano dujų gamybai. Praėjusiais metais tam valstybė skyrė 31 mln. Eur.

„Viena daugiau ar mažiau, bet apsimokanti biometano jėgainė atsieina apie 10 mln. Eur. Taip išeina, kad visoje Lietuvoje mes galime paremti tris jėgaines. Ir dabar yra šaukimas gauti paramą, bet Energetikos ministerija parengė tokias taisykles, kurios prieštarauja pačios sau. Pavyzdžiui, taisyklėse rašoma, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas pateikiant paraišką. Žinant tai, kiek toks vertinimas kainuoja ir kiek visas procesas užtrunka, tai verčia susimąstyti. O paskui jau rašoma, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti pateikiamas per du mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo. Siunčiame klausimus, bet iš Energetikos ministerijos nesulaukiame atsakymo. Nežinome kaip elgtis“, – kuriozine situacija norint aplikuoti dėl paramos pasidalijo G.Kauzonas.

Pasirinkta mažesnė blogybė

Padidintas SND akcizas bene aktualiausias grūdų augintojų ir perdirbėjų sektoriui. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad grūdų sektorius SND naudoja kaip džiovyklų kurą grūdams džiovinti tose vietovėse, kur nėra gamtinių dujų tinklų arba jie labai toli. Anot jos, lyginant su galimomis energijos šaltinių alternatyvomis (dyzelinas, skalūnų alyva, anglis ar pan.), SND pasirinktos kaip mažiausiai taršus ir aplinkai draugiškas kuras regionuose.

„Be to, SND yra atlieka, kuri gaunama gaminant naftos produktus, ir jei jos nebūtų vartojamos kitur, būtų tiesiog deginamos naftos perdirbimo gamyklose. Energetinių išteklių krizės ir karo fone, kada reikia kuo daugiau įvairesnių, diversifikuotų energetinių išteklių, siekis atsisakyti SND yra neracionalus“, – įsitikinusi grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovė.

D.Ruščiauskienė tikina, kad SND kaina be akcizo yra 25–50 proc. mažesnė nei gamtinių dujų ir jos – patrauklesnė alternatyva. Jos skaičiavimu, jau su akcizu ir anglies dioksido (CO₂) dedamąja, SND pasidaro brangesnės nei gamtinės dujos ir tada nebeapsimoka jų vartoti.

„Gamtinės dujos vis dar neatpigusios iki prieškarinio kainų lygio, todėl vartojant brangius energetinius išteklius ir neturint galimybės juos atsipiginti (pavyzdžiui, kada yra galimybė, vartoti SND) didina produkcijos savikainą, o šiuos pabrangimus tenka kompensuoti vartotojams“, – nuogąstauja ji.

Bijo ir kitų mokesčių

D.Ruščiauskienės neįtikino šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri praėjusią savaitę aiškino, kad 41 Eur/t prilygsta Europos kainų medianai.

„Kyla klausimas – kodėl Lietuvoje stengiamasi apmokestinti verslą daugiau nei kitose šalyse? Aplinkinės šalys turi arba nulinį arba žymiai mažesnius akcizus nei dabar siūloma pas mus. Be to, (jei nebus sprendimas atidėti) nuo kitų metų SND atsiranda CO₂ dedamoji, kuri nuo 30,6 Eur/t. iki 2030 metų pakils iki 183,6 Eur/t. Turėtų būti platesnė diskusija, apimanti visas kuro rūšis: kam, kada ir dėl ko įvedami akcizai ar CO₂ mokesčiai. Dabar vadovaujantis neaiškiais kriterijais išsirenkama viena kuro rūšis ir apmokestinama, nepaisant to, kad ji šiuo metu pigiausia alternatyva, ir tikrai nėra tokia tarši kaip bandoma teigti“, – apgailestavo grūdų perdirbėjų atstovė.

Pasak jos, Lietuvos pramonei ir taip sudėtinga konkuruoti aplinkinių ES šalių atžvilgiu, nes, pavyzdžiui, Lenkija turi savo iškasamą anglį, kuri plačiai naudojama, Estija – skalūnų alyvą. Visa tai leidžia turėti daugiau alternatyvų, nebūti pririštiems prie vienos rūšies kuro ir būti konkurencingiems, atpiginti savo produkcijos savikainą.

„SND papildomai apmokestinus akcizais ir kintamąją dalimi (CO₂ dedamąja), kai jos vartojamos pramonėje, taps brangesnės, mažiau patrauklios vartojimui, bus ribojamas alternatyvus energijos išteklių tiekimas, o svarbiausia – kils produkcijos savikaina ir tai dar labiau blogins Lietuvos pramonės įmonių konkurencingumą ES ir globaliu mastu“, – įspėja D.Ruščiauskienė.

Premjerė I.Šimonytė pirmadienį kalbėjo, kad tiems, kas sausio–vasario mėnesiais mokėjo padidintą SND akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant CO₂ dedamąją. „Tam, kad būtų kompensuojamas akcizo padidėjimas sausio–vasario mėnesiais. Tai geras kompromisas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.