„Kiaušinių dydis maistingumui įtakos neturi, tačiau vištų lesalas, laikymo sąlygos, be abejo, veikia kiaušinio maistingumą. Todėl Nacionalinės kokybės produkto (NKP) ženklu ženklintų kiaušinių maistinė vertė yra aukštesnė nei įprastinių“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas.

Iš kur atsiranda kokybiškas kiaušinis?

Parduotuvės lentynoje kiaušinis atrodo paprastas – baltas ar rudas, didesnis ar mažesnis. Tačiau jo istorija prasideda gerokai anksčiau, nei jis patenka į pirkėjo krepšelį.

Lietuvoje prieš daugiau nei dešimtmetį gimė idėja aiškiai atskirti aukštesnės kokybės vietinę produkciją. Taip atsirado Nacionalinės kokybės produktų (NKP) sistema – ženklinimas, kuris šiandien leidžia vartotojui greitai atpažinti, kad produktas pagamintas laikantis aukštesnių reikalavimų.

NKP kiaušinių rinkoje kasmet daugėja – vartotojams jų pateikiama šimtai milijonų. Tai rodo paprastą dalyką: pirkėjui vis svarbesnė ne tik kaina, bet ir kokybė, patikima kilmė bei gamybos sąlygos. NKP ženklas šiuo atveju tampa vienu svarbiausių kokybės signalų.

Gyvūnų gerovę užtikrina apibrėžtos sąlygos

Pasak LPA direktoriaus G. Kauzono, NKP ženklinimas rodo, kad produktas yra pagamintas laikantis aukštesnių reikalavimų, negu numatyta bendruosiuose standartiniuose reglamentuose. Tai – ne formalumas, o gamintojo prisiimtas įsipareigojimas.

„Tai svarbus faktorius, rodantis, kad paukštienos ar kiaušinių gamintojas yra pateikęs aiškų įsipareigojimą laikytis aukštesnių ir griežtesnių kokybės, gyvūnų gerovės ir gamybos kontrolės principų visame procese – nuo paukščio auginimo iki galutinio produkto pateikimo vartotojui“, – teigia pašnekovas.

Ką tai keičia praktikoje? Pirmiausia – pačias paukščių laikymo sąlygas. NKP standartus taikantys ūkiai įsipareigoja užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, todėl vištos laikomos siekiant sumažinti stresą bei pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Pasak G. Kauzono, tai reiškia, kad paukščiai dažniausiai laikomi ant kraiko arba turi galimybę laisviau judėti, o jei ir laikomi narvuose, tai jiems skiriamas didesnis plotas nei įprasta.

„Tokios sąlygos leidžia palaikyti natūralesnį paukščių elgesį ir mažina sveikatos sutrikimų riziką“, – teigia pašnekovas.

Lesalui – griežti reikalavimai

Ne mažiau nei paukščių laikymo sąlygos yra svarbus ir pašaras, kuris iš esmės lemia galutinę kiaušinio sudėtį. Subalansuotas pašaras ne tik stiprina pačių paukščių imunitetą, bet ir tiesiogiai atsispindi kiaušinio maistinėje vertėje.

„NKP kiaušinių maistinė vertė yra aukščiausia, nes lesale, kuriuo lesinamos vištos, privalo būti ne mažiau kaip 65 proc. grūdų, o riebalų ir aliejų kiekis negali viršyti 6 proc. Svarbu tai, kad parenkami tokie aliejai, kuriuose gausu būtinųjų riebalų rūgščių“, – aiškina G. Kauzonas.

Nors dalis vartotojų vis dar linkę manyti, kad didesni kiaušiniai yra maistingesni, specialistai šį mitą paneigia.

„Kiaušinio dydis maistingumui įtakos neturi. Ko ir kiek yra kiaušinyje, priklauso tik nuo vištos veislės, amžiaus ir, žinoma, lesalo“, – aiškina G. Kauzonas.

Be antibiotikų: aukščiausias kontrolės lygis

Dar vienas esminis NKP principas – paukščius užauginti nenaudojant antibiotikų. LPA direktoriaus teigimu, visą savo dėslumo laikotarpį, kuris vištoms dedeklėms paprastai trunka apie 90 savaičių, jos turi būti laikomos tokiomis sąlygomis, kad nesusirgtų. Taigi svarbiausiu prioritetu ūkiuose tampa ne gydymas, o prevencija.

„Būtina užtikrinti itin aukštą higienos ir biosaugos lygį, nuolat stebėti paukščių būklę ir palaikyti komfortišką aplinką. Kiekvienas veiksnys – nuo mikroklimato iki lesalo kokybės – turi būti kruopščiai kontroliuojamas. Jei visgi paukštis suserga ir jo gydymui reikalingi antibiotikai, tokios produkcijos negalima ženklinti, jog „užauginta be antibiotikų“, – aiškina G. Kauzonas.

Ne mažiau svarbi ir galutinio produkto kokybės kontrolė. NKP kiaušiniams taikomi papildomi švaros ir kokybės kriterijai, todėl negalima bet kurio kiaušinio laikyti atitinkančiu šį standartą. Visa gamybos grandinė – nuo ūkio iki pakavimo – turi būti aiškiai kontroliuojama, o kiekvienas etapas – atsekamas, užtikrinant visišką skaidrumą.

Kaina ir vertė: ką iš tiesų gauna vartotojas?

Kalbėdamas apie NKP standartus, LPA direktorius G. Kauzonas pamini dar vieną veiksnį – NKP ženklinimas taikomas tik Lietuvoje pagamintai produkcijai. Vadinasi, pirkdamas taip pažymėtą produkciją, pirkėjas gali būti 100 proc. užtikrintas, kad įsigijo lietuvišką prekę.

Todėl visiškai natūralu, kad NKP ženklu pažymėti produktai kainuoja brangiau. Kaina, anot G. Kauzono, atspindi ne tik patį produktą, bet ir visą jo sukūrimo procesą.

„Pirkdami NKP ženklu ženklintą produktą, turime aiškiai suvokti, kad drauge įsigyjame ne tik kokybišką lietuvišką prekę, bet ir palaikome ūkininko pasiryžimą tęsti šią prasmingą veiklą“, – sako pašnekovas.

Galiausiai tai tampa pasirinkimu, susijusiu ne tik su skoniu ar įpročiais, bet ir su požiūriu į maisto kokybę, savo sveikatą ir tai, kokią žemės ūkio kryptį norime palaikyti Lietuvoje.

Technologijos ūkiuose – kokybei užtikrinti

Ūkiams, norintiems tiekti produkciją su NKP ženklu, nėra numatyta jokio pereinamojo laikotarpio. Tai reiškia, kad visi reikalavimai turi būti įgyvendinti dar prieš pradedant veiklą.

„Tokios veiklos besiimantiems asmenims privalu laikytis visų reikalavimų: būtina įsidiegti savikontrolės sistemą, kuri apimtų visus gamybos procesus, tada pasikviesti sertifikuojančią instituciją, pavyzdžiui, „Ekoagros“, kuri įvertina pasirengimą ir atitiktį nustatytiems standartams. Tik gavus patvirtinimą, ūkininkui leidžiama produkciją ženklinti NKP ženklu“, – aiškina G. Kauzonas.

Šiuolaikiniai paukštininkystės ūkiai yra pažangūs ir stipriai automatizuoti. Kaip teigia G. pašnekovas, juose itin tiksliai reguliuojami pagrindiniai aplinkos parametrai – temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, kurie daro tiesioginę įtaką paukščių savijautai.

„Nuolatinė stebėsena leidžia greitai reaguoti į bet kokius pokyčius, o stabilios sąlygos padeda išvengti ligų ir užtikrina aukštą produkcijos kokybę. Tai viena iš priežasčių, kodėl NKP standartai gali būti įgyvendinami tik moderniuose, gerai valdomuose ūkiuose“, – sako LPA vadovas G. Kauzonas.

Pranešimą parengė Lietuvos paukštininkystės asociacija. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/ne-siaip-vista-ne-siaip-kiausiniai/nkp-kiausiniai-uz-ka-moka-vartotojas-ir-ka-gauna-mainais-120233912