Ar tikrai žinote, ką valgote? Paukštiena – neabejotinai vienas populiariausių produktų pasaulyje: ją mėgsta sportininkai, sveikos mitybos gerbėjai ir visi, kurie vertina gardžius, lengvai paruošiamus patiekalus. Tačiau net ir labai pamėgta, ši mėsa vis dar apipinta mitais.

Kartu su integratyvios sveikatos specialiste, prekės ženklo „Wellness by Goda“ įkūrėja Goda Mikočionyte išnarpliosime dažniausiai pasitaikančius įsitikinimus, susijusius su vištiena ir papasakosime, kaip iš tiesų yra auginama kokybiška vištiena ir kaip tokią atskirti apsiperkant prekybos centre.

Atkreipkite dėmesį į vieną ženklą

Prekybos centre priėję prie mėsos šaldytuvo jau tiesiate rankas vištienos link, tačiau sudvejojate, ką dėti į krepšelį ir kaip suprasti, kad pasirinksite tikrai kokybišką produktą.

Geriausias būdas neapsirikti – skaityti etiketes ir ant pakuotės ieškoti „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklo. Šis ženklas reiškia, kad produkcija yra sertifikuota pagal nacionalinės maisto kokybės sistemą (NKP) ir atitinka itin griežtus auginimo bei gamybos reikalavimus. Rinkdamiesi tokią vištieną, galėsite būti tikri, kad ji 100 proc. lietuviška ir pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių.

VšĮ „Ekoagros“, sertifikuojančios ir kontroliuojančios pagal NKP pagamintus produktus, ekspertė Gintarė Lukševičienė sako – tam, kad paukščiai visą augimo periodą išliktų sveiki ir jų nereikėtų gydyti antibiotikais, būtina sukurti palankias gyvenimo sąlygas. Visa tai NKP sistema griežtai reglamentuoja, tad rinkdamiesi pagal šią sistemą sertifikuotą ir „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu pažymėtą produkciją, galėsite būti tikri ne tik dėl pačios vištienos kokybės, bet ir tuo, kad paukščiai buvo auginami gyvūnų gerovę užtikrinančiais ūkininkavimo būdais.

„Norint savo produkciją sertifikuoti pagal NKP sistemą, privalu atitikti griežtus numatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, paukščius lesinti kuo natūralesniu lesalu, kurio didžiąją dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Paukštidėse turi būti įrengta ventiliacija, tinkamas apšvietimas, skiriama daugiau ploto ir pakankamai erdvės paukščių judėjimui. Geresnės sąlygos padeda užtikrinti, kad paukščiai turi natūraliai stiprią imuninę sistemą, kurios dėka visą auginimo periodą išlieka sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais – o būtent auginimas be antibiotikų yra viena iš svarbiausių sąlygų, norint savo produkciją žymėti „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu“, – pasakoja G. Lukševičienė.

Šį ženklinimą turintys paukštienos produktai savo sudėtyje negali turėti GMO, juose negali būti aromato ir skonio stipriklių bei dažiklių, vištienos pusgaminių gamyboje negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa ir užpildai bei baltyminiai mėsos pakaitalai, vištienos gaminiai turi atitikti aukščiausios rūšies reikalavimus.

Vištiena: itin populiari, tačiau mitais apipinta

Kaip išsirinkti kokybišką vištieną jau žinote, tad dabar kartu su integratyvios sveikatos specialiste Goda Mikučionyte skubame išsklaidyti kai kurias dažnai girdimas dvejones – ar vištiena tikrai vertinga mėsa, ar galima ją pirkti šaldytą, o ką daryti su vištienos odele?

Mitas: vištiena nėra vertinga mėsa

Tiesa: vištiena yra aukštos kokybės baltymų šaltinis, būtinas hormonų gamybai, imuninės sistemos veiklai ir raumenų atsistatymui.

Godos patarimas: dažnai savo klientėms pabrėžiu, kad vištiena yra nepagrįstai nuvertinama. Joje gausu B grupės vitaminų, tokių kaip B3 (niacinas), kuris dalyvauja energijos gamyboje, ir B12, būtino nervų sistemai bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vis dėlto labai svarbu atkreipti dėmesį į vištienos kokybę, tai, kaip ji užauginta.

Mitas: šaldyta vištiena yra blogesnės kokybės nei šviežia

Tiesa: moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai užšaldyta vištiena išlaiko beveik visas maistines savybes.

Godos patarimas: visada rekomenduoju rinktis šviežią vištieną, tačiau šiuolaikinio žmogaus gyvenime tai ne visuomet įmanoma. Todėl šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į šaldymo procesą – greitas užšaldymas geriau išsaugo mėsos struktūrą. Taip pat labai svarbu tinkamas atšildymas: vištiena turėtų būti atšildoma lėtai šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Mitas: vištoms duodami augimo hormonai

Tiesa: Europos Sąjungoje hormonų naudojimas paukštininkystėje yra draudžiamas nuo 1981 metų.

Godos patarimas: hormonai yra uždrausti, tačiau problema kyla dėl antibiotikų naudojimo paukštynuose – jie gali turėti neigiamą poveikį žarnyno mikrobiotai ir hormonų balansui. Todėl rekomenduoju rinktis atsakingai užaugintą vištieną be antiobiotikų.

Mitas: vištienos spalva lemia jos kokybę

Tiesa: vištienos spalva gali skirtis priklausomai nuo vištų mitybos ir auginimo sąlygų, tačiau tai nėra pagrindinis kokybės rodiklis.

Godos patarimas: geltonesnė mėsa gali rodyti, kad vištos buvo lesinamos natūralesniu pašaru, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ji yra prastesnės kokybės. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kaip vištiena buvo užauginta ir apdorota.

Mitas: norint pagaminti vištieną, ją reikia labai gerai iškepti

Tiesa: perkepta vištiena ne tik praranda skonį, bet ir dalį maistinių medžiagų.

Godos patarimas: dažnai iš baimės susirgti salmonelioze žmonės perkepa vištieną iki sausumo. Rezultatas – prarandame ne tik skonį, bet ir nemažai maistinių medžiagų. Tinkamai paruošta vištiena turėtų pasiekti 75°C vidinę temperatūrą. Krūtinėlė turėtų būti balta, bet sultinga, o šlaunelės gali būti kiek tamsesnės net ir visiškai iškepusios.

Mitas: vištienos odelė yra labai nesveika

Tiesa: Nedidelis kiekis vištienos odelės sveikam organizmui nėra kenksmingas.

Godos patarimas: sveikam organizmui jokios žalos tai nepadarys. Tačiau jei turite hormonų disbalansą ar uždegiminių procesų, rekomenduojama jos vengti. Odelėje gali būti daugiau sočiųjų riebalų, kurie gali skatinti uždegiminius procesus organizme.

Mitas: vištiena sukelia uždegimus

Tiesa: jei vištiena yra kokybiška ir tinkamai paruošta, ji gali padėti suvaldyti uždegiminius procesus.

Godos patarimas: kokybiška vištiena padeda mažinti organizme vykstančius uždegiminius procesus, kurie dažnai siejami su nuovargiu, odos problemomis ir netgi hormonų disbalansu. Tačiau tam svarbi yra ne tik jos kokybė, bet ir kaip vištieną ruošiate. Geriausių rezultatų pasieksite troškindami vištieną žemoje temperatūroje su rozmarinu, čiobreliu, garindami su prieskoniais arba kepdami orkaitėje be papildomų riebalų.

Mitas: be antibiotikų užauginta vištiena nieko nesiskiria nuo įprastos

Tiesa: ekologiška ir be antibiotikų užauginta vištiena turi savų privalumų, o norėdami būti dėl jos tikri, rinkitės „Nacionalinės kokybės produktas“ ženklu pažymėtą vištieną.

Godos patarimas: savo priešuždegiminės mitybos gide ir konsultacijose visada akcentuoju ekologiškos arba vietinių ūkininkų užaugintos vištienos pranašumus dėl kelių esminių priežasčių: geresnė pašarų kokybė, natūralesnis hormonų balansas ir geresnės gyvenimo sąlygos. Rinkdamiesi tokią vištieną, rūpinatės tiek savo sveikata, tiek aplinka.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/paukstienos-naujienos/mitybos-specialiste-apie-paukstiena-svarbu-ne-tik-kokybe-bet-ir-gaminimo-budas-120101906