„Pradėčiau nuo tinkamo darbo vietos paruošimo ir elgesio joje. Skubėdami ir norėdami pietus šeimai patiekti kuo greičiau, neretai pamirštame net elementariausias higienos taisykles. Visi žinome, kad ant šviežios mėsos yra bakterijų, todėl tinkamas rankų, įrankių ir paviršių švaros užtikrinimas yra pirmasis žingsnis saugios ir sveikos mitybos link“, – pabrėžia S. Sokolovskienė.
Svarbu vengti kryžminės taršos
S. Sokolovskienė pasakoja, kad visų pirma reikia turėti atskirą lentelę žaliai mėsai pjaustyti, ją dažnai ir labai kruopščiai plauti ir džiovinti.
„Ant tos pačios lentelės nederėtų pjaustyti ir mėsos, ir daržovių ar kitų produktų, kurių neketiname termiškai apdoroti. Tą patį galima pasakyti ir apie virtuvės įrankius. Jei norite mėsą ir daržoves pjaustyti tuo pačiu peiliu, turite būti visiškai tikri, kad jį prieš tai labai gerai nuplovėte. Kitaip net tinkamai iškepus mėsą bakterijų galite vis tiek neišvengti – jų liks ant kitų produktų. Atrodo elementaru, tačiau atkreipkite dėmesį, ar tikrai visada išvengiate kryžminės taršos“, – dėsto pašnekovė.
Maisto saugos ir kokybės ekspertė Skirmantė Sokolovskienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Svarbu virtuvėje nenaudoti ir tos pačios šluostės stalviršių, rankų ar įrankių valymui, nes tai dar vienas būdas bakterijoms lengvai plisti ir pasiekti nepageidaujamas vietas.
„Virtuviniai rankšluostėliai, kuriuos labai dažnai drėgnus tiesiog paliekame kambario temperatūroje, tampa puikia terpe bakterijoms daugintis, todėl svarbu juos dažnai keisti ir kruopščiai džiovinti“, – pataria ekspertė.
Ar mėsą reikia plauti?
S. Sokolovskienė pastebi, kad greitai, lengvai ir skaniai norėdami pasigaminti patiekalų iš mėsos šiandien daugelis renkasi vištieną. Nors, kaip kalba ekspertė, sugadinti šią lengvai paruošiamą mėsą itin sunku, klaidų virtuvėje vis dar darome.
Pirmąją klaidą daugelis daro vos praplėšę paukštienos pakuotę – nemaža dalis žmonių puola ją plauti manydami, jog taip pašalina bakterijas. Tačiau toks įprotis gali būti pavojingesnis nei atrodo – vanduo kartu su bakterijomis aptaško kriauklę, stalviršį ar kitus virtuvės paviršius, taip dar labiau padidindamas kryžminės taršos riziką.
„Dėl šios priežasties nerekomenduoju vištienos plauti, ji yra tinkama vartoti be papildomo plovimo“, – dėsto pašnekovė.
S. Sokolovskienė teigia, kad gaminant paukštieną labai svarbus ir jos terminis apdorojimas. Pernelyg ilgai kepdami ją aukštoje temperatūroje labai išsausinsime, o „iš akies“ bandydami nutaikyti tinkamą momentą kepimą baigti rizikuojame ragauti nepakankamai gerai iškepusią mėsą.
„Norint įsitikinti, kad mėsa iškepė ir išlaikė savo skonines bei maistines savybes, rekomenduojama naudoti maisto termometrą. Vidinė mėsos temperatūra turėtų pasiekti bent 75 °C – tokiu būdu sunaikinamos pavojingos bakterijos, o mėsa nepraranda savo tekstūros ir aromato“, – pataria S. Sokolovskienė.
Maisto saugos ir kokybės ekspertė papasakojo, ar reikia plauti parduotuvėje įsigytą paukštieną ir kokių klaidų nedaryti ją ruošiant / „iStock“ nuotr.
Beje, neretai klaidų daroma ir mėsą šaldant ar atšildant. Šaldant šviežią paukštieną svarbiausia – greitis ir šviežumas. Paukštieną rekomenduojama užšaldyti kuo greičiau po pirkimo ir ne vėliau nei ant produkto etiketės nurodyta tinkamumo vartoti data. Idealiausia paukštieną šaldyti dar neatidarius originalios pakuotės, o jei teko tai padaryti – prieš dedant į šaldiklį sandariai uždaryti dėžutėje ar įdėti į šaldymo maišelį. Taip bus išvengta kryžminės taršos.
Viena dažniausių klaidų mėsą atšildant, anot ekspertės – jos ilgas laikymas kambario temperatūroje, mat tokia terpė yra itin palanki bakterijų dauginimuisi.
Sparčiai populiarėja užauginta be antibiotikų paukštiena
Ruošiant paukštieną namuose, svarbu ne tik tinkamai ją apdoroti, bet ir atsakingai pasirinkti – vis dažniau vartotojai renkasi produkciją su ženklinimu „užauginta be antibiotikų“. „Tai reiškia, kad paukščiai augo sveiki, jiems nebuvo taikytas gydymas antibiotikais, o pats auginimo procesas atitiko aukštus gyvūnų gerovės ir higienos standartus“, – aiškina maisto saugos ir kokybės ekspertė.
Kaip ji pasakoja, šiuolaikiniuose ūkiuose vis daugiau dėmesio skiriama biosaugai, kokybiškam lesalui, paukščių sveikatos priežiūrai ir tinkamoms laikymo sąlygoms, kad paukščiai per visą auginimo laikotarpį nesirgtų ir to pasekoje nereikėtų gydymo antibiotikais. Būtent tokia paukštiena ženklinama užrašu „užauginta be antibiotikų“, kurio pagrįstumą prižiūri atsakingos valstybinės institucijos.
Vis dėlto, kaip ir bet kurią žalią mėsą, tokią paukštieną būtina tinkamai laikyti ir paruošti namuose – tik laikantis visų higienos ir terminio apdorojimo reikalavimų galime užtikrinti, kad ji bus tinkama vartoti.
Maisto saugos ir kokybės ekspertė papasakojo, ar reikia plauti parduotuvėje įsigytą paukštieną ir kokių klaidų nedaryti ją ruošiant / „iStock“ nuotr.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
