Sausio 20 d. „Vilniaus paukštyne“ lankėsi Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai. Tai buvo visuotinio (metinio) šios asociacijos narių susirinkimo dalis, kurios metu mūsų svečiams surengta ekskursija po Šviežios mėsos bei Mėsos kepsnelių ir pusgaminių cechus. Susirinkimo metu asociacijos nariai aptarė, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria paukštininkystėje ir ko tikėtis artimiausiais metais.

Augantys energetiniai kaštai ir nauji reikalavimai

„Augantys energetikos kaštai ir sunkiai įgyvendinami nauji reikalavimai, kurių sulaukiame iš rinkos. Tai pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria paukštininkystė“, – išskiria Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas. 

Iki karo Ukrainoje (2020 m.) Lietuvos paukštininkystės įmonių elektros mėnesio sąskaita lapkričio mėn. buvo 318 tūkst. Eur, 2022 m. – beveik 715 tūkst. Eur – tai yra du kartus daugiau. Tuo tarpu iki karo (2020 m.) dujų mėnesio sąskaita lapkritį buvo apie 333 tūkst. Eur, 2022 m. – daugiau kaip 2,1 mln.  – augimas net iki 7 kartų „Deja, bent jau šiuo metu iš Valstybės nėra numatyta jokios išaugusių energetinių kaštų kompensacijos. Kalbamės su Vyriausybės atstovais, ieškome būdų, kaip suvaldyti šią situaciją. Tariamės dėl paramos žemės ūkio bendrovėms įsirengti alternatyvius energijos šaltinius. Kai kurios programos jau patvirtintos, kai kurių – dar laukiame. Visgi paukštininkystėje pagrinde naudojamos dujos, o realių sprendimų ir pagalbos šiuo klausimu iš valdžios nėra“, – apgailestauja G. Kauzonas.

Kaip pažymi Paukštininkystės asociacijos vadovas, įmonės, kad sušvelnintų dujų kainų kilimą, investuoja milijonines sumas, įsirengdamos suskystintų dujų sistemas (užkeičiant gamtines). Be to, jog dėl didelės tokios įrangos paklausos, sunku ją gauti ir pradėti naudoti, jau ne vienerius metus su sunkumais kovojančiai paukštininkystei situaciją apsunkina tai, jog nenumatyta jokia parama kompensuoti šių sistemų įrengimą.

Negana to, kiaušinių gamintojai sulaukia didžiulio prekybos tinklų spaudimo iki 2025 metų prekiauti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais. „Dabar ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 15 proc. pardavimų, iki 2025 metų reiktų pervesti į tokį laikymą iki 60 – 70 proc. vištų. Tai kainuotų daugiau kaip 60 mln. Eur – tokios investicijos yra nepakeliamos“, – pažymi Paukštininkystės asociacijos direktorius.

Tai, kaip sako G. Kauzonas, klausimai, ties kuriais šiuo metu intensyviai dirba asociacija. Nors sprendimų paieškos – nelengvos, bet rankų nuleisti neketinama.

Auga nesaugios paukštienos importas

„Pastaraisiais metais Lietuvoje stebime stabilų paukštienos suvartojimą vidaus reikmėms, tačiau nerimą keliantis rodiklis – mažėjanti vietinės produkcijos gamyba ir augantis suvartojamo importo kiekis. Tai rodo didžiulę grėsmę, nes šalies apsirūpinimas savo saugia, kokybiška paukštiena mažėja, o auga nesaugia importine“, – jau ne vienerius metus pastebimą tendenciją įvardija asociacijos vadovas G. Kauzonas. 

Lenkija vis dar išlieka didžiausia importuotoja, į mūsų šalį įvežanti daugiau nei 70 proc. viso importuoto šviežios vištienos kiekio. Būtent šios šalies gamintojai pirmauja Europos Sąjungoje dėl fiksuojamų neatitikimų maisto produktams ir pašarams: remiantis ES veikiančia Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), iš viso per 2021 m. buvo fiksuotas 381 pranešimas, iš jų 263 pranešimai buvo dėl aptiktos salmonelės lenkiškoje paukštienoje. „Siekdami užauginti kuo pigiau, Lenkijos gamintojai kokybės reikalavimus praleidžia pro pirštus ir tai tiesiogiai atsiliepia vartotojams. Kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla. Todėl labai svarbu, kad paukštienos vartotojai suprastų šį esminį skirtumą ir rinktųsi kokybiškus bei saugius produktus, o ne žemiausią kainą“, – pažymi G. Kauzonas.  

Mato galimybių augti

Paukštininkystė per dešimt metų augo 40 proc. – daugiau nei bet kuri kita gyvūninės kilmės proteiną gaminanti šaka. Kaip pažymi asociacijos vadovas G. Kauzonas, dėl ES žaliojo kurso programoje (Farm to Fork) pasiektų kokybinių rodiklių – paukščių auginimo be antibiotikų, Lietuvos paukštininkystė turi išskirtinumą ir gali toliau sėkmingai augti per artimiausius 5-erius metus. „Lietuvos paukštininkystėje vis didinami užaugintos be antibiotikų paukštienos mastai. Sauga, kokybė yra mūsų stiprybė. Kaip rodo statistika, ne visose šalyse gamintojai gali tai užtikrinti. Pačių gaminamais produktais pilnai galime aprūpinti vidaus rinką ir dalį produktų eksportuoti, taip kurdami vertę visai mūsų šaliai tiek kaip vietiniai gamintojai, tiek ir kaip eksportuotojai. Taigi yra ir pajėgumų, ir potencialo“, – sako G. Kauzonas.  

Be to, kaip jis pažymi, pridėtinės vertės produktai (Ready to eat/Ready to cook) sudaro 40 proc. bendros gamybos vertės vidaus ir 30 proc. eksporto rinkose. Ši dalis ES yra auganti, Lietuva turi galimybes padvigubinti šių produktų gamybą.

„Prognozės Lietuvos paukštininkystei gali būti džiuginančios. Tačiau turime susidoroti su kilusiais iššūkiais bei problemomis. Norisi juos įveikti ir žengti tik pirmyn“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius G. Kauzonas.