Galbūt mėsainių ir kepsnių auginimas iš ląstelių kultūrų laikomas mėsos pramonės ateitimi, tačiau nauja analizė rodo, kad masinė laboratorijoje auginamos mėsos gamyba, naudojant dabartines technologijas, gali būti daug kenksmingesnė aplinkai nei jautienos gamyba. Šiuo metu gyvulinių ląstelių mėsa (angl. animal cell-based meat, ACBM) gaminama labai mažais kiekiais ir nuostolingai, tačiau šis kol kas vienintelis tokio pobūdžio tyrimas rodo, kad procesą išplėtus, į aplinką galimai patektų nuo 4 iki 25 kartų daugiau teršalų nei jų išmeta pasaulinė jautienos pramonė, rašo „IFLScience“.
Tyrimo autorių teigimu, „[milijardai] dolerių buvo investuoti į [ACBM] sektorių tikintis, kad šis produktas bus ekologiškesnis už jautieną“. Tiesa, kad laboratorijoje užaugintai mėsai nereikia žemės, vandens ir antibiotikų, be kurių neapsieinama auginant galvijus, tačiau tyrėjai aiškina, kad didelį susidomėjimą iš ląstelių kultūrų išauginta mėsa lėmė netiksli anglies dioksido emisijų analizė.
Pasak jų, pagrindinė problema susijusi su tuo, kad daugumoje ataskaitų ACBM poveikis klimatui modeliuojamas vertinant neegzistuojančias arba, tikėtina, neveiksmingas technologijas. Pavyzdžiui, viename dažnai cituojamame tyrime apskaičiuotos ACBM gamybos anglies dioksido emisijos, kaip ląstelių žaliavą naudojant melsvabakterių hidrolizatą. Tačiau pastarosios analizės autoriai aiškina, kad „nei ši technologija, nei ši žaliava nėra šiuo metu naudojama gyvūnų ląstelėms auginti, nes kol kas nesugalvota, kaip tai būtų galima praktiškai įgyvendinti“.
Mėsa / BNS nuotr.
Kitose daug dėmesio sulaukusiose ataskaitose bandoma analizuoti ACBM, pagamintos naudojant maistinės terpės komponentus, poveikį aplinkai. Tačiau šiuo metu toks procesas įmanomas tik naudojant farmacinės kokybės maistinių medžiagų mišinius, išgrynintus iki daug aukštesnio lygio.
Tyrėjų teigimu, būtent gryninimo proceso metu išsiskiria didžiausias teršalų, susijusių su ACBM gamyba, kiekis. Ypač svarbu pašalinti endotoksinus, kuriuos išskiria aplinkoje esančios bakterijos, nes net ir nedidelis šių toksinų kiekis auginimo terpėje gali trukdyti ląstelėms daugintis.
„Gyvūnų ląstelių kultūroms auginti tradiciškai naudojami auginimo terpės komponentai, iš kurių buvo pašalintas endotoksinas arba maksimaliai sumažintas jo kiekis, – rašo tyrimo autoriai. – Šių rafinavimo metodų naudojimas ženkliai išaugina ekonominius ir aplinkosauginius kaštus, nes jiems reikia daug energijos ir išteklių.“
Mokslininkai apskaičiavo, kad, darant prielaidą, jog ir toliau bus naudojamos itin išgrynintos auginimo terpės, kiekvieno ACBM kilogramo gamybos metu išsiskirs nuo 246 iki 1 508 kilogramų anglies dioksido. Remdamiesi šiais skaičiais, tyrėjai apskaičiavo, kad iš ląstelių išaugintos mėsos poveikis globaliniam atšilimui būtų nuo 4 iki 25 kartų didesnis nei mažmeninėje prekyboje parduodamos jautienos.
Kultivuota mėsa / Shutterstock nuotr.
Iš esmės šis poveikis susijęs su iškastinio kuro naudojimu augimo terpės komponentų valymui. Tyrimo autorių teigimu, šis kiekis yra nuo trijų iki 17 kartų didesnis nei sunaudojama jautienai gaminti.
Remdamiesi šiais skaičiavimais, mokslininkai daro išvadą, kad „artimiausiu metu ACBM gamybos poveikis aplinkai gali būti daug kartų didesnis nei vidutiniškai gaminant jautieną, jei ACBM gamybai bus naudojama itin išgryninta auginimo terpė“.
Autoriai siūlo išeitį – sukūrus ląstelių linijas, pajėgias toleruoti didesnius endotoksinų kiekius, gali sumažėti daug energijos reikalaujančių valymo procesų poreikis, o tuo pačiu ir laboratorijoje auginamos mėsos poveikis aplinkai.
Šaltinis:
