Šiuolaikinė gyvulininkystė neįsivaizduojama be esminių gyvūnų gerovės standartų, kurie tampa vis svarbesni tiek augintojams, tiek vartotojams. Pirkėjai vis dažniau renkasi produktus, kurių gamybos procese laikomasi etiškų ir tvarių praktikų. Tai ypač aktualu paukštininkystėje – nesilaikant aukščiausių gyvūnų gerovės standartų užauginti kokybišką produkciją, ypač be antibiotikų, būtų neįmanoma.

Europos Sąjunga laikoma viena iš lyderių pasaulyje pagal gyvūnų gerovės standartų griežtumą – čia galioja plataus spektro reikalavimai ne tik gyvūnų auginimui, bet ir jų transportavimui bei skerdimui. Dar 2012 m. ES uždraudė tradicinius baterinius narvus dedeklėms vištoms, siekdama ženkliai pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Šiandien ES institucijos aktyviai dirba ties naujomis iniciatyvomis, kad dar labiau gerintų gyvūnų gerovę, atsižvelgdamos į naujausius mokslinius tyrimus ir visuomenės lūkesčius.

Šiuo metu galiojantys gyvūnų gerovės reikalavimai užtikrina, kad paukščiai būtų apsaugoti nuo alkio, troškulio, skausmo bei kitų neigiamų poveikių, ir kad jiems būtų garantuotos visos gyvūnų gerovės laisvės.

Tačiau vis daugiau augintojų ES nesitenkina vien reikalavimų laikymosi ir savo iniciatyva įgyvendina papildomus, dar aukštesnius standartus.

„Pavyzdžiui, ūkiuose prailgintas nakties periodas – vietoj įprastų 4–6 valandų paukščiams kasdien skiriamos 8 valandos poilsio visiškoje tamsoje. Ilgesnis miego laikas padeda paukščiams geriau suvirškinti lesalus, ramiau ilsėtis ir sumažina stresą“, – sako veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.

Pasak jo, ilgesnis ramybės laikotarpis nėra tik formalumas.

„Svarbu ir aplinka: būtina užtikrinti tinkamą temperatūrą, kad paukščiai nei perkaistų, nei sušaltų, taip pat tinkamą ventiliaciją, kad patalpose nesikauptų drėgmė. Šviesa turi būti įjungiama ir išjungiama palaipsniui, kad paukščiai nepatirtų streso, o girdyklos ir lesyklos turi būti lengvai pasiekiamos, kad po poilsio paukščiai galėtų iškart atsigerti ir lesti“, – aiškina specialistas.

Gyvūnų gerovė – būtina sąlyga auginant be antibiotikų

Pasak T. Miškinio, ypatingas rūpestis paukščiais yra būtinas, kai siekiama auginti juos be antibiotikų.

„Jei paukščiai nuo pirmųjų dienų prižiūrimi tinkamai, jų sveikata būna natūraliai geresnė, imuninė sistema stipresnė, todėl gydymas antibiotikais nereikalingas. Tai dar kartą patvirtina, kad gyvūnų gerovė nėra vien moralinis principas – tai praktinė būtinybė, kuri lemia tiek auginimo sėkmę, tiek galutinės produkcijos, tai yra paukštienos mėsos, kokybę“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Paukštininkystės ūkiai iš anksto kruopščiai pasiruošia mėsinių viščiukų auginimui: paukštidės pašildomos iki 28 °C, o kraikas – iki 30–31 °C. Neseniai išsiritusiems viščiukams ypač svarbu užtikrinti šilumą – pradinė aplinkos temperatūra siekia 32–34 °C. Be to, jiems nedelsiant suteikiamas švarus vanduo ir kokybiškas maistas – lesalas paskleidžiamas ant specialaus popieriaus, kad vos atvykę jie galėtų pradėti lesti.

„Pirmoji savaitė yra kritiškai svarbi – jei viščiukai tuo metu negauna tinkamos priežiūros, jų sveikata gali sutrikti“, – pažymi T. Miškinis.

Visą auginimo laikotarpį paukščius nuolat prižiūri specialistai: stebima, ar pakanka vandens, ar tinkamai veikia girdymo linijos, ar paukščiai sklandžiai pasiekia lesalą, vertinama ventiliacijos kokybė. Be automatinių matavimo prietaisų naudojami ir papildomi termometrai, siekiant užtikrinti duomenų tikslumą. Taip pat reguliariai matuojami amoniako ir CO₂ lygiai.

„Tinkamos sąlygos leidžia paukščiams elgtis natūraliai – žaisti, purenti plunksnas. Jei sąlygos blogėja, pasikeičia ir jų elgesys, todėl svarbu užtikrinti, kad jų organizmas ne privalėtų prisitaikyti prie nepalankių sąlygų, o galėtų natūraliai augti“, – aiškina veterinarijos gydytojas.

Sklaido mitus apie viščiukų lesalus

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur vis daugiau dėmesio skiriama maisto kilmei ir gyvūnų gerovei, vis dar išlieka nemažai klaidingų įsitikinimų apie viščiukų auginimą ir lesalus. Veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių žinių apie paukštininkystę remiasi pasenusiais stereotipais, kurie neatitinka dabartinės praktikos.

Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – įsitikinimas, kad viščiukų lesaluose nuolat naudojami antibiotikai. T. Miškinis pabrėžia, kad šiandien toks požiūris yra klaidingas: „Europos Sąjungoje antibiotikų naudojimas lesaluose yra griežtai reglamentuotas. Pagal ES teisės aktus, antibiotikai gali būti naudojami tikgyvūnų gydymui ir tik su veterinarijos gydytojo receptu.“ Dauguma šiuolaikinių paukštininkystės ūkių, ypač tų, kurie siekia auginti be antibiotikų, taiko prevencines priemones – užtikrina aukštą higienos lygį, subalansuotą mitybą ir tinkamas laikymo sąlygas, kad stiprintų paukščių imuninę sistemą ir išvengtų ligų natūraliu būdu.

Pasak veterinarijos gydytojo, greitas viščiukų augimas nėra cheminės intervencijos rezultatas, kaip kartais klaidingai manoma. „Iš tikrųjų viščiukai greitai auga dėl atrinktos veislinės genetikos ir subalansuotos mitybos. Lesalai kuriami labai kruopščiai, atsižvelgiant į paukščių augimo stadiją ir jų poreikius. Subalansuota mityba yra raktas į sveiką žarnyną ir stiprią imuninę sistemą“, – aiškina T. Miškinis.

Taip pat, pasak jo, klaidinga manyti, kad visi lesalai yra vienodi. Iš tikrųjų, lesalų sudėtis yra kruopščiai pritaikoma pagal paukščių amžių, veislę ir auginimo tikslą (mėsai ar kiaušiniams). Pavyzdžiui, mėsiniams viščiukams broileriams skirti lesalai skiriasi nuo dedeklių vištų lesalų savo baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu, kad atitiktų specifinius kiekvienos grupės poreikius.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/ziurekite-ka-valgote/kaip-atsakinga-pauksciu-prieziura-leidzia-isvengti-gydymo-antibiotikais-120105492