Apie baltymus pastaruoju metu kalbama itin daug. Jų trūkumas neretai pristatomas kaip viena aktualiausių šiuolaikinės mitybos problemų, todėl dalis žmonių renkasi įvairius baltymais praturtintus produktus ar maisto papildus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų pakankamą baltymų kiekį galima gauti tiesiog laikantis subalansuotos mitybos principų.

Dietistės Jugnės Jūnės Jonušaitės teigimu, svarbu ne aklai vaikytis kuo didesnio baltymų kiekio, o įvertinti individualius organizmo poreikius ir bendrą mitybos balansą.

„Kiek baltymų žmogui reikia, nėra vienareikšmis klausimas. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir fiziologinių poreikių. Sveikam suaugusiam žmogui paprastai rekomenduojama suvartoti apie 0,8–1 gramą baltymų vienam kūno svorio kilogramui, tačiau fiziškai aktyvesniems žmonėms šis poreikis gali didėti iki 1,2–1,6 g/kg, o itin aktyviems – siekti ir apie 2 g/kg. Vyresniame amžiuje baltymų poreikis taip pat išauga – vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama apie 1–1,2 g/kg. Vis dėlto konkretus poreikis kiekvienam gali skirtis. Šiandien dažnai pernelyg akcentuojama baltymų trūkumo problema, ypač kalbant apie įvairius baltymų papildus. Iš tiesų, jei vadovaujamės subalansuotos lėkštės principu, dėl baltymų kiekio dažniausiai nereikėtų pernelyg nerimauti“, – sako dietistė.

Svarbu visais gyvenimo tarpsniais

Pasak J. J. Jonušaitės, kokybiški baltymų šaltiniai svarbūs visais gyvenimo etapais, o paukštiena gali būti viena iš subalansuotos mitybos dalių tiek vaikams ir paaugliams, tiek suaugusiesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Vaikai ir paaugliai dažnai mėgsta vištieną, nes ji yra gana neutralaus skonio. Tačiau svarbus yra ne tik pats baltymų šaltinis, bet ir tai, kaip jis paruoštas bei su kuo patiektas. Vien tik vištienos lėkštėje nepakanka – augančiam organizmui reikia ir skaidulų bei kitų maistinių medžiagų, todėl svarbu subalansuoti visą patiekalą“, – sako mitybos specialistė.

Baltymų svarba nemažėja ir vyresniame amžiuje. Priešingai – senstant ir mažėjant raumeninei masei, jų poreikis gali net didėti.

„Todėl jų mityboje ypač svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, o paukštiena gali būti vienas iš vertingų baltymų šaltinių“, – sako specialistė.

Kulinarė Aida Čepukaitė atkreipia dėmesį, kad mitybos įpročius dažnai formuoja tai, prie ko esame pripratę nuo vaikystės. Todėl, jos teigimu, verta būti atviresniems įvairesniems pasirinkimams ir juos nuo mažens siūlyti vaikams.

„Paukštiena yra viena dažniausiai perkamų mėsos rūšių, o populiariausias pasirinkimas – vištienos krūtinėlė. Daugelis ją renkasi todėl, kad atrodo lengvai paruošiama. Tačiau verta galvoti ne tik apie krūtinėlę, bet ir apie visą paukštį – rinktis bei gaminti ir kitas jo dalis. Tai ne tik tvaresnis sprendimas, bet ir galimybė atrasti daugiau skonių“, – teigia ji.

Pataria nepamiršti įvairovės ir subalansuotos lėkštės

Anot J. J. Jonušaitės, lietuvių mityboje vis dar nemažai riebaus maisto. Anksčiau toks racionas buvo suprantamas dėl didelio fizinio krūvio ir didesnių energijos sąnaudų, tačiau šiandien daugelio gyvenimo būdas gerokai pasikeitęs. Todėl verta dažniau rinktis liesesnius baltymų šaltinius ir daugiau dėmesio skirti viso patiekalo balansui.

Kasdienėje mityboje dietistė rekomenduoja vadovautis Harvardo universiteto subalansuotos mitybos lėkštės modeliu – paprastu principu, kurį lengva pritaikyti planuojant pagrindinius dienos valgymus.

„Pagal jį pusę lėkštės turėtų sudaryti daržovės, o kitą pusę reikėtų padalyti į dvi dalis: vieną skirti sudėtiniams angliavandeniams, kitą – baltymams. Baltymų šaltiniai gali būti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės, o paukštiena yra vienas iš jų“, – aiškina pašnekovė.

Specialistė taip pat primena, kad renkantis maisto produktus verta vertinti ne tik jų maistinę sudėtį, bet ir kilmę bei auginimo būdą. Paukštienos atveju vienas iš kriterijų, kuriuo gali pasidomėti vartotojas, – ar paukščiai buvo auginti be antibiotikų.

Kaip ji pažymi, toks pasirinkimas svarbus ne tik dėl atsakingo antibiotikų naudojimo ir jų veiksmingumo išsaugojimo ateičiai. Auginimas be antibiotikų gali būti siejamas ir su dėmesiu paukščių auginimo sąlygoms, priežiūrai bei ligų prevencijai.

„Antibiotikai yra itin svarbūs gydant bakterines infekcijas, todėl svarbu išsaugoti jų veiksmingumą ateičiai. Atsakingas jų naudojimas aktualus ne tik žmonių medicinoje, bet ir auginant gyvūnus. Jei vištiena užauginta be antibiotikų, tai reiškia, kad per visą paukščio auginimo laikotarpį neprireikė gydymo antibiotikais. Tam svarbios tinkamos auginimo sąlygos, gera paukščių priežiūra, higiena ir ligų prevencija. Todėl toks ženklinimas vartotojui gali būti ne tik atsakingo antibiotikų naudojimo, bet ir aukštų auginimo bei priežiūros standartų rodiklis“, – sako J. J. Jonušaitė.

Tad renkantis paukštieną verta vertinti ne tik jos maistinę sudėtį, kainą ar tai, kurią paukščio dalį perkame. Informacija, kad vištiena užauginta be antibiotikų, gali būti dar vienas pasirinkimo kriterijus vartotojui, norinčiam prisidėti prie atsakingesnio antibiotikų naudojimo ir jų veiksmingumo išsaugojimo ateičiai.

Su paukštienos nauda supažindina specialiuose renginiuose

Apie paukštienos maistinę vertę, tvaresnę paukštininkystę, paukščių auginimą be antibiotikų ir Europos Sąjungoje taikomus reikalavimus gyventojai gali daugiau sužinoti edukaciniuose programos „Žiūrėkite, ką valgote“ renginiuose. Rudenį ir žiemą organizuojami renginiai Lietuvos vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose, pavasarį – progimnazijose ir gimnazijose, o vasaros sezonu – vieši renginiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Per dvejus programos įgyvendinimo metus jau surengtas 81 viešasis renginys, vykęs beveik visose Lietuvos savivaldybėse. Šiais metais planuojami dar 9, o kitais metais – 41 renginys.

Viešuose renginiuose veiklų siūloma ir vaikams, ir suaugusiesiems. Mažieji kviečiami piešti, dėlioti dėliones, dalyvauti edukacijose ir susipažinti su renginio personažu – viščiuku. Lankytojų dėmesio taip pat sulaukia virtualiosios realybės (VR) patirtis, leidžianti su paukštininkystės tema susipažinti interaktyviai.

Informaciją apie artėjančius renginius, jų vietas, laiką ir kitas programos naujienas galima rasti „Facebook“ puspalyje „Žiūrėkite, ką valgote“.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/ziurekite-ka-valgote/ar-gaunate-pakankamai-baltymu-dietiste-paaiskino-kiek-ju-reikia-skirtingame-amziuje-ir-kokius-saltinius-rinktis-120293151