Nors parduotuvių lentynose visa šviežia paukštiena iš pažiūros atrodo vienodai, skirtumų vis dėlto yra – ir jie labai reikšmingi. Esminį skirtumą žymi užrašas „Užauginta be antibiotikų“. Jis perduoda itin svarbią gamintojo žinią apie kovą su viena didžiausių šių dienų pasaulinių sveikatos grėsmių – bakterijų atsparumu antibiotikams.

Praėjusio amžiaus viduryje plačiai naudoti pradėti antibiotikai tapo viena pagrindinių priemonių gydant bakterines ligas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bakterinės kraujo infekcijos, iš esmės pakeitė mediciną ir visame pasaulyje išgelbėjo milijonus žmonių gyvybių.

Deja, antibiotikų veiksmingumui kyla vis didesnė grėsmė – bakterijos, su kuriomis vaistai anksčiau nesunkiai susidorodavo, šiandien tampa vis atsparesnės, tad kovoti su infekcijomis tampa vis sudėtingiau. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES ir EEE šalyse nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta daugiau nei 35 tūkst. žmonių – tai beveik 100 žmonių per dieną.

Antibiotikų vartojimo mažinimas svarbus ne tik žmonių medicinoje – didelė dalis šių vaistų visame pasaulyje sunaudojama gyvulininkystėje. Ūkiams stambėjant ir didėjant mėsos poreikiui, jų vartojimas ilgą laiką tik augo.

Gyvulininkystėje naudojami antibiotikai turi įtakos ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai. Kai antibiotikai naudojami pernelyg dažnai ar netinkamai, didėja tikimybė, kad bakterijos taps jiems atsparios. Tokios bakterijos gali išplisti už ūkių ribų – per maisto grandinę, tiesioginį kontaktą su gyvūnais ar aplinką. Pavyzdžiui, su mėšlu patekusios į dirvožemį ar vandenį, jos gali plisti toliau ir galiausiai pasiekti žmones. Tai reiškia, kad infekcijas, kurias sukelia šios bakterijos, gydyti gali būti vis sunkiau.

Vis dėlto pastaruoju metu gyvulininkystės sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų sveikatingumui, kad gydymo antibiotikais prireiktų kuo rečiau. Nors skirtingose srityse šis procesas vyksta nevienodu tempu, paukštininkystė rodo, kad investuojant į ligų prevenciją, biologinį saugumą ir sveikatos stebėjimą galima reikšmingai sumažinti antibiotikų poreikį.

Ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ reiškia, kad paukščiai visą auginimo laikotarpį buvo sveiki ir nebuvo gydyti antibiotikais. Tai pasiekiama griežta viso auginimo proceso kontrole – nuo biologinio saugumo bei aplinkos sąlygų iki nuolatinio paukščių sveikatos stebėjimo.

„Visi norime, kad šiandien naudojami antibiotikai išliktų veiksmingi ir ateityje – kai jų prireiks mums ar mūsų artimiesiems. Vienas iš būdų tai pasiekti – mažinti perteklinį antibiotikų vartojimą.

Šiuolaikiniai ūkiai imasi daugybės priemonių, kad paukščiai būtų sveiki ir antibiotikų jiems neprireiktų. Jei matote užrašą „Užauginta be antibiotikų“, galite būti tikri, kad mėsa atkeliavo būtent iš tokio ūkio, kuriame daug dėmesio skiriama paukščių sveikatai ir ligų prevencijai“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.

Kaip ūkiams pavyksta išvengti ligų?

Antibiotikų naudojimas gydant sergančius gyvūnus yra įprasta veterinarinė praktika, to reikalauja gyvūnų gerovės standartai. Tačiau geriausia, kai ligų nėra ir gydymo nereikia.

Pažangūs paukštininkystės ūkiai įrodo, kad dešimtis tūkstančių paukščių galima auginti taip, kad per visą auginimo laikotarpį jie nesirgtų. Tam reikia griežtos disciplinos, modernių technologijų ir nuoseklios ligų prevencijos nuo pat pirmos viščiuko gyvenimo dienos.

Kad paukščiai galėtų būti auginami be antibiotikų, jų sveikata pradedama rūpintis dar prieš išsiritant viščiukui.

„Pirmiausia užtikrinama tėvinių pulkų sveikata – paukščiai auginami pagal griežtą technologiją, gauna subalansuotą lesalą, o nuo pirmųjų gyvenimo dienų vakcinuojami nuo skirtingų ligų. Toks dėmesys svarbus ne tik tam, kad patys tėviniai paukščiai nesusirgtų, bet ir tam, kad jų įgytas imunitetas per kiaušinį būtų perduotas besivystančiam embrionui“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis.

Ne mažiau svarbi ir kiaušinių bei inkubacijos kontrolė. Perykloje kiaušiniai laikomi ir inkubuojami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis – palaikoma tinkama temperatūra ir drėgmė, kiaušiniai vartomi, kad maždaug po 21 dienos išsiristų sveikas ir gyvybingas viščiukas.

Į paukštides patekę vienadieniai viščiukai taip pat auginami kontroliuojamoje aplinkoje. Prieš juos įkeliant, patalpos išplaunamos ir dezinfekuojamos, o vėliau imami mėginiai, siekiant įvertinti, ar jos tinkamai išvalytos ir jose nėra nepageidaujamų mikroorganizmų. Taip pat iš anksto paruošiamos patalpos viščiukų atvykimui – pavyzdžiui, pašildomos grindys, nes pirmosiomis gyvenimo dienomis viščiukai dar neturi susiformavusios termoreguliacijos.

„Labai svarbu visą laiką laikytis griežtų biologinio saugumo reikalavimų – jų įdiegimo, taikymo ir nuolatinės kontrolės. Paukštides svarbu izoliuoti nuo išorinės aplinkos, kad į jas nepatektų patogeniniai mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ar virusai. Darbuotojai į patalpas patenka tik perėję dezinfekcinius barjerus, persirengę specialia apranga ir pakeitę avalynę, o į teritoriją įvažiuojantis transportas dezinfekuojamas. Taip pat užtikrinama, kad į paukštides nepatektų laukiniai paukščiai, graužikai ir vabzdžiai, kurie gali pernešti ir platinti įvairių ligų sukėlėjus“, – sako T. Miškinis.

Pataria atkreipti dėmesį į pakuotes

Apie paukštienos kokybę vis dažniau kalba ne tik gamintojai, bet ir maisto ekspertai bei kulinarai, kuriems produktų kokybė yra ypač svarbi. Jų teigimu, renkantis paukštieną verta atkreipti dėmesį ne tik į jos maistinę sudėtį ar kilmę, bet ir į tai, kaip ji buvo užauginta.

Dietistė Jugnė Jūnė Jonušaitė taip pat pabrėžia atsakingo antibiotikų naudojimo svarbą ir atkreipia dėmesį, kad ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ vartotojui suteikia svarbios informacijos apie paukščio auginimą ir priežiūrą.

„Renkantis vištieną taip pat verta atkreipti dėmesį į jos kilmę – geriau rinktis produktus, kurie užauginti nenaudojant antibiotikų. Taip būsite tikri, kad valgote sveikatai palankesnę produkciją“, – sako ji.

Kulinarė Aida Čepukaitė taip pat ragina rinktis tvarius produktus – šiandien prekybos vietose nesunku rasti aukštos kokybės vištienos, užaugintos nenaudojant antibiotikų.

Anot jos, sėkmingas patiekalas priklauso nuo produktų kokybės, todėl perkant paukštieną verta atidžiau skaityti etiketes. Svarbu pasidomėti, kaip produktas buvo užaugintas, ar jis nėra stipriai perdirbtas ir kokia jo reali sudėtis.

„Iš tikrųjų tų žinių stokojame – dažnai net nežinome, kaip teisingai skaityti maisto etiketes. Verta įprasti akį užmesti ne tik į priekinę, bet ir nugarinę pakuotės pusę, pasidomėti produkto kilme ir sudėtimi“, – sako kulinarė.

Koks vartotojo vaidmuo?

Prekybos centrai šiandien mus lepina laisve rinktis – lentynose rikiuojasi tūkstančiai skirtingų maisto produktų. Ką dėsimės į pirkinių krepšelį, lemia kaina, reklamos įtaka, įpročiai ir galybė kitų aplinkybių.

G. Kauzonas pastebi, kad turėdami tiek daug galimybių rinktis neretai pamirštame tai, kas šiais laikais turėtų būti ne mažiau svarbu – kokį poveikį mūsų pasirinkimai daro visuomenei ir ją supančiai aplinkai.

Vartotojui prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams mažinimo visai nesudėtinga – tereikia parduotuvėje rinktis atsakingai.

„Rinkdamasis vištieną, užaugintą nenaudojant antibiotikų, žmogus ne tik sprendžia, ką valgys jo šeima, bet ir palaiko ūkius, investuojančius į paukščių sveikatą bei ligų prevenciją. Kuo daugiau žmonių rinksis tokius produktus, tuo daugiau paskatų ūkiams mažinti antibiotikų naudojimą. Taip šiandien galime prisidėti prie to, kad veiksmingų antibiotikų turėtume ir ateityje“, – sako G. Kauzonas.

Pranešimą parengė Lietuvos paukštininkystės asociacija. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/ziurekite-ka-valgote/ne-visa-paukstiena-vienoda-viskas-ka-reikia-zinoti-apie-zenklinima-uzauginta-be-antibiotiku-120316572