Šiuolaikinis pirkėjas parduotuvėje ieško ne tik geros kainos ar skonio – maisto sauga ir produkto kilmė tapo vienais svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenys rodo, kad net 46 proc. europiečių maisto saugą laiko prioritetu, o daugiau nei trečdaliui gyventojų vis dar nerimą kelia galimi antibiotikų, hormonų ar steroidų likučiai mėsoje. Visgi didelė dalis šių nuogąstavimų gyvuoja tiesiog iš inercijos ar dėl klaidingos informacijos.

Viešojoje erdvėje vis dar netrūksta mitų, kylančių suplakus skirtingų pasaulio šalių patirtis ar seniai praeityje likusias praktikas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje (ES) griežtai draudžiama naudoti hormonus ar antibiotikus paukščių augimui skatinti, taip pat neleidžiama mėsos apdoroti chloru, siekiant dirbtinai išlaikyti jos šviežumą. Nors paukštininkystė per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pažengė į priekį, vartotojų įsivaizdavimas apie procesus ūkiuose keičiasi gerokai lėčiau.

Todėl pirmiausia verta atskirti du dažnai painiojamus dalykus – mėsos saugą ir paukščių auginimo būdą.

Ką garantuoja saugos reikalavimai, o ką pasako ženklinimas?

Kaip aiškina veterinarijos gydytojas Tomas Miškinis, visai ES parduodamai paukštienai taikomi griežti maisto saugos reikalavimai. Jei paukštis suserga ir specialistas jo gydymui paskiria antibiotikų, privaloma išlaukti konkrečiam vaistui nustatytą išlaukos laikotarpį. Tik jam pasibaigus, kai organizme nelieka jokių vaistų pėdsakų, produkcija gali patekti į maisto grandinę.

Užrašas „Užauginta be antibiotikų“ nereiškia, kad kita parduotuvėje esanti paukštiena yra nesaugi ar joje yra antibiotikų likučių. Šis ženklinimas nurodo visai ką kita – kad paukštis per visą auginimo laikotarpį apskritai nebuvo susirgęs ir nebuvo gydytas antibiotikais.

Užauginti paukščius be antibiotikų nėra vien tik sprendimas atsisakyti vaistų – tam būtina sukurti tokią aplinką, kurioje paukščiai tiesiog nesusirgtų.

„Auginant paukščius be antibiotikų, pagrindinis dėmesys skiriamas profilaktikai. Jei paukštis vis dėlto suserga ir veterinarijos gydytojas nustato, kad gydymas antibiotikais būtinas, jis, be abejonės, yra gydomas. Tačiau tokia paukštiena vėliau jau negali būti ženklinama kaip užauginta be antibiotikų“, – pabrėžia T. Miškinis.

Kitaip tariant, principas paprastas: sergantis paukštis visada gydomas, tačiau kuo daugiau padaroma iš anksto, tuo mažesnė tikimybė, kad vaistų apskritai prireiks.

Sveikų tėvų – sveiki viščiukai

Kad paukščiai galėtų būti auginami be antibiotikų, jų sveikata pradedama rūpintis dar prieš išsiritant viščiukui.

„Pirmiausia užtikrinama tėvinių pulkų sveikata – paukščiai auginami pagal griežtą technologiją, gauna subalansuotą lesalą, o nuo pirmųjų gyvenimo dienų vakcinuojami nuo skirtingų ligų. Toks dėmesys svarbus ne tik tam, kad patys tėviniai paukščiai nesusirgtų, bet ir tam, kad jų įgytas imunitetas per kiaušinį būtų perduotas besivystančiam embrionui“, – pasakoja T. Miškinis.

Ne mažiau svarbi ir kiaušinių bei inkubacijos kontrolė. Perykloje kiaušiniai laikomi ir inkubuojami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis – palaikoma tinkama temperatūra ir drėgmė, kiaušiniai vartomi, kad maždaug po 21 dienos išsiristų sveikas ir gyvybingas viščiukas.

Į paukštides patekę vienadieniai viščiukai taip pat auginami kontroliuojamoje aplinkoje. Prieš juos įkeliant, patalpos išplaunamos ir dezinfekuojamos, o vėliau imami mėginiai, siekiant įvertinti, ar jos tinkamai išvalytos ir jose nėra nepageidaujamų mikroorganizmų. Taip pat iš anksto paruošiamos patalpos viščiukų atvykimui – pavyzdžiui, pašildomos grindys, nes pirmosiomis gyvenimo dienomis viščiukai dar neturi susiformavusios termoreguliacijos.

Lesalas ir vanduo – tik atlikus tyrimus

Ypatingas dėmesys paukštyne skiriamas lesalo kokybei ir saugumui – čia veikia griežta kelių etapų patikros sistema.

Pirmiausia išsamiai tiriamos visos lesalo gamybai naudojamos žaliavos – įvairūs grūdai ir priedai. Laboratorijose vertinamas mikotoksinų kiekis, nustatoma energinė vertė, baltymų, aminorūgščių bei mikro- ir makroelementų sudėtis. Tai leidžia subalansuoti racioną pagal paukščių amžių ir poreikius.

„Paskui pagamintas lesalas tikrinamas dar kartą, o jam pasiekus paukštides, pakartotinai imami mėginiai mikrobiologiniams parametrams įvertinti. Taip užtikrinama, kad paukščiai gautų kokybišką, šviežią ir saugų lesalą“, – teigia pašnekovas.

Lygiai taip pat griežtai kontroliuojamas ir paukščiams tiekiamas vanduo. Jis turi atitikti higienos reikalavimus – būti švarus, be patogeninių mikroorganizmų ir tinkamas gerti. Tik įsitikinus, kad patalpos, vanduo ir lesalas atitinka nustatytus saugumo reikalavimus, į paukštidę įleidžiami vienadieniai viščiukai.

Atliekami molekuliniai ir serologiniai tyrimai

Paukščių sveikatos stebėsena apima ne tik kasdienę apžiūrą, bet ir pažangius laboratorinius tyrimus. Siekiant užtikrinti maksimalų tikslumą, atliekami molekuliniai tyrimai: paimti tepinėliai siunčiami į specializuotas laboratorijas įvairiose užsienio šalyse, kur PGR metodu nustatoma, ar aplinkoje nėra virusų bei užslėptų infekcijų.

Tuo tarpu paukščių imuniteto būklė vertinama atliekant serologinius kraujo tyrimus. Jie parodo, kiek antikūnų paukščiai turi prieš konkrečias ligas. Šie duomenys leidžia specialistams tiksliai planuoti ir koreguoti vakcinavimo programas, užbėgant galimoms ligoms už akių.

„Svarbią grandies dalį sudaro ir kasdienis veterinarinis darbas. Ūkį prižiūrintys veterinarijos gydytojai atlieka paukščių patologinius tyrimus, analizuoja duomenis ir, derindami juos su laboratorijų išvadomis, vertina sveikatingumo tendencijas. Tai leidžia priimti sprendimus realiu laiku ir nedelsiant reaguoti į menkiausius pokyčius“, – pasakoja T. Miškinis.

Kaip gyvulininkystė susijusi su mūsų sveikata?

Nors ES antibiotikus griežtai draudžiama naudoti profilaktikai ar gyvūnų augimui skatinti, atsparumas antibiotikams išlieka viena didžiausių šių laikų sveikatos problemų. Jos esmė paprasta: kuo dažniau antibiotikai vartojami – tiek žmonių, tiek gyvūnų gydymui, – tuo greičiau bakterijos prie jų prisitaiko ir tampa atsparios.

Vien Europoje dėl vaistams atsparių infekcijų kasmet miršta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių.

Todėl šiuolaikinės gyvulininkystės tikslas – auginti gyvūnus taip, kad poreikis vaistams būtų minimalus. Pažangus paukštininkystės sektorius čia tampa geru pavyzdžiu: didžiulės investicijos į biosaugą ir ligų prevenciją leidžia išlaikyti paukščius sveikus be medikamentų įsikišimo.

Rinkdamiesi paukštieną su ženklu „Užauginta be antibiotikų“, vartotojai ne tik renkasi kokybišką produktą, bet ir palaiko tvarią ūkio praktiką, kuri tiesiogiai prisideda prie pasaulinės kovos su bakterijų atsparumu vaistams.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Pranešimą parengė Lietuvos paukštininkystės asociacija. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/ziurekite-ka-valgote/antibiotikai-paukstienoje-kiek-pagristos-baimes-ir-ka-is-tiesu-reiskia-zenklinimas-120314860