Šiuolaikinės mitybos rekomendacijos vienbalsiai patvirtina baltymų svarbą žmogaus organizmui. Tačiau siekiant subalansuotos mitybos, vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik kalorijų ar riebalų skaičiavimui, bet ir pačio produkto kokybei. Mitybos specialistai ragina atkreipti dėmesį į liesus baltymų šaltinius ir pabrėžia: rinkdamiesi paukštieną, turėtume ieškoti žymėjimo „Užauginta be antibiotikų“.

Baltymai reikalingi raumenims ir kitiems organizmo audiniams, fermentų bei hormonų gamybai, todėl pakankamas jų kiekis yra viena subalansuotos mitybos sąlygų. Vis dėlto reikšmės turi ne vien tai, kiek baltymų gauname, bet ir kiek kartu suvartojame riebalų bei kalorijų.

„Jeigu norime gauti pakankamai baltymų nepadidindami bendro raciono kaloringumo, liesesni baltymų šaltiniai yra labai patogus pasirinkimas“, – teigia dietistė Jugnė Jūnė Jonušaitė.

Vienas tokių pasirinkimų – paukštiena. Pavyzdžiui, 100 g vištienos krūtinėlės be odos yra apie 30 g aukštos biologinės vertės baltymų ir vos 3,6 g riebalų.

Nors paukštiena yra „lengva“ mėsa, kartu ji yra maistinga: turi mūsų organizmui būtinų aminorūgščių, B grupės vitaminų, seleno, fosforo, cinko ir geležies. Taigi ji leidžia gauti daug vertingų maistinių medžiagų kartu išlaikant palyginti nedidelį riebalų kiekį.

Vien baltymų kiekio neužtenka

J. J. Jonušaitė pabrėžia, kad produkto maistinė vertė priklauso ne tik nuo skaičių etiketėje. Reikšmės turi ir tai, kiek maistas perdirbtas, kaip paruoštas bei su kuo valgomas.

„Svarbu ne tik, kokius baltymų šaltinius valgome, bet ir kaip tie produktai buvo pagaminti. Jei kalbame apie greitą maistą, jame gali būti baltymų, tačiau kartu gauname ir daug riebalų, druskos bei įvairių priedų“, – atkreipia dėmesį dietistė.

Šviežia paukštiena šiuo požiūriu yra universali – ją galima virti, troškinti, kepti orkaitėje ar keptuvėje, o galutinę patiekalo maistinę vertę lemia pasirinkti priedai.

Pasak dietistės, praktiškas orientyras – subalansuotos mitybos lėkštės principas: pusę jos turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį – sudėtiniai angliavandeniai, pavyzdžiui, viso grūdo produktai ar krakmolingos daržovės, o likusią dalį – paukštiena ar kitas baltymų turintis produktas.

Todėl vištieną verta patiekti su daržovėmis, viso grūdo kruopomis ar ankštiniais, o patiekalą papildyti sveikatai palankiais riebalais, pavyzdžiui, šalto spaudimo aliejumi ar avokadu. Taip lėkštėje atsiranda ne tik baltymų, bet ir skaidulų, sudėtinių angliavandenių, vitaminų bei mineralų.

Kodėl svarbu, kaip užauginta paukštiena?

Rinkdamiesi paukštieną dažniausiai atkreipiame dėmesį į jos kainą, galiojimo laiką ar maistinę vertę. Tačiau svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis augintas paukštis. Pasak J. J. Jonušaitės, informacija ant pakuotės gali padėti geriau suprasti, kokia auginimo praktika buvo taikoma.

Vienas iš tokių ženklų – užrašas „Užauginta be antibiotikų“. Jis reiškia, kad paukštis per visą auginimo laikotarpį nebuvo gydytas antibiotikais. Kad jų neprireiktų, ūkiuose daug dėmesio skiriama ligų prevencijai: biosaugai, kokybiškam lesalui, paukščių sveikatos priežiūrai ir tinkamoms laikymo sąlygoms. Svarbų vaidmenį turi ir gyvūnų gerovė – kuo geresnės sąlygos paukščiams, tuo mažesnė rizika jiems susirgti. Ženklinimas „Užauginta be antibiotikų“ padeda pirkėjui aiškiau suprasti, kokia auginimo praktika buvo taikoma, o jo naudojimas grindžiamas nustatytais reikalavimais ir kontrole.

Gyvūnų auginimo būdas svarbus ir dėl atsparumo antibiotikams plitimo. Kai antibiotikai ūkiuose naudojami dažnai ar be būtinybės, bakterijos turi daugiau galimybių prisitaikyti ir tapti jiems atsparios. Tokios bakterijos ar jų atsparumo genai gali plisti ūkių aplinkoje – per gyvūnus, mėšlą, vandenį ar dirvožemį – ir patekti į maisto grandinę.

Todėl atsakingas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje svarbus ne tik gyvūnų sveikatai. Jis padeda mažinti riziką, kad bakterinės infekcijos žmonėms ateityje bus sunkiau gydomos, ir prisideda prie to, kad antibiotikai išliktų veiksmingi tada, kai jų iš tiesų reikia.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.

Pranešimą parengė Lietuvos paukštininkystės asociacija. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/ziurekite-ka-valgote/kodel-lengva-mesa-ne-tik-apie-kalorijas-dietiste-ivardijo-kodel-verta-rinktis-paukstiena-uzauginta-be-antibiotiku-120308938