Ekologiški ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai dažnai laikomi tvaresniu bei aplinkai draugiškesniu pasirinkimu. Tačiau naujas Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas pateikė netikėtą išvadą.
Vertinant vien šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, būtent ekologiškų laisvai laikomų vištų ūkių poveikis klimatui gali būti didesnis nei intensyvios narvinės gamybos.
Mokslininkai apskaičiavo, kad, jei visa Jungtinės Karalystės kiaušinių gamyba būtų perkelta į ekologiškų laisvai laikomų vištų ūkius, bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis siektų apie 2,316 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento. Tuo metu visiškai narvinėje sistemoje pagaminti tokį patį kiekį kiaušinių reikštų maždaug 1,184 mln. tonų anglies dioksido emisiją – beveik perpus mažiau.
Tyrėjų teigimu, pagrindinė priežastis yra produktyvumas. Narvuose laikomos dedeklės vidutiniškai padeda daugiau kiaušinių, todėl tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti reikia mažiau paukščių, mažiau pašarų ir kitų išteklių. Laisvai laikomos bei ekologiškai auginamos vištos yra mažiau produktyvios, todėl norint išgauti tokį patį kiaušinių skaičių jų reikia daugiau.
Ne tik anglies dioksidas
Karališkosios draugijos žurnale „Royal Society Open Science“ paskelbtame tyrime vertintas ne tik poveikis klimatui. Oksfordo universiteto mokslininkai analizavo ir žemės naudojimą, dirvožemio rūgštėjimą, vandens telkinių taršą maisto medžiagomis bei gyvūnų gerovės rodiklius.
Paaiškėjo, kad ekologiškų laisvai laikomų vištų sistema prasčiausiai pasirodė ir pagal žemės naudojimo poreikį, vandens telkinių eutrofikacijos bei dirvožemio rūgštėjimo riziką. Be to, tokiose fermose buvo fiksuojamas didžiausias vištų mirtingumas.
Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad jų rezultatai neatspindi viso paveikslo. Tyrime naudoti 2009–2010 m. Jungtinės Karalystės paukštininkystės duomenys, todėl neįvertinti per pastarąjį dešimtmetį įvykę technologiniai pokyčiai. Taip pat neanalizuoti kai kurie svarbūs aplinkosauginiai aspektai, pavyzdžiui, pesticidų naudojimas ar poveikis biologinei įvairovei.
Tvarumas ne visada reiškia tą patį
Viena tyrimo autorių, Oksfordo universiteto Smitho verslo ir aplinkos mokyklos vyresnioji mokslo darbuotoja Harriet Bartlett sako, kad būtent čia ir atsiskleidžia sudėtingas kompromisas tarp gyvūnų gerovės ir poveikio aplinkai.
„Pastebėjome svarbų kompromisą. Tos ūkininkavimo sistemos, kurios paprastai laikomos palankesnėmis gyvūnų gerovei, pavyzdžiui, ekologiški ar laisvai laikomų vištų ūkiai, dažnai reikalauja daugiau paukščių tam pačiam kiaušinių skaičiui pagaminti. Kadangi jos mažiau efektyvios, jų poveikis aplinkai gali būti didesnis“, – aiškino mokslininkė.
Pasak jos, diskusijose apie tvarią mitybą daugiausia dėmesio skiriama mėsai ir pieno produktams, o kiaušinių gamyba iki šiol buvo gerokai mažiau tyrinėta.
Vis dėlto H. Bartlett pabrėžia, kad vien emisijų nepakanka galutinei išvadai padaryti: „Ekologiški ūkiai gali būti palankesni vertinant pesticidų naudojimą ar biologinės įvairovės išsaugojimą. Todėl vien šis tyrimas neatsako į visus klausimus apie tai, kuri sistema yra tvariausia.“
Ekspertai ragina nevertinti vien emisijos
Su tyrimu nesusijęs organizacijos „Soil Association Certification“ reguliavimo ir prekybos vadovas Lee Holdstockas sutinka, kad tyrimas išryškina svarbius kompromisus, tačiau, jo vertinimu, pateikia tik dalį bendro vaizdo.
„Intensyvios gamybos sistemos iš tiesų gali išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam pagamintos produkcijos vienetui, nes jose pašarai naudojami efektyviau. Tačiau tai tik vienas tvarumo aspektas. Tikrai tvari maisto sistema turi vertinti ir poveikį gamtai, dirvožemiui, vandens kokybei, sintetinių medžiagų naudojimą bei gyvūnų gerovę“, – sakė jis.
Mokslininkų skaičiavimu, dabartinė Jungtinės Karalystės sistema, kurioje kiaušiniai gaminami naudojant įvairius ūkininkavimo modelius – nuo narvinių iki laisvai laikomų ir ekologiškų vištų fermų – kasmet sukelia apie 1,439 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento emisiją.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų tikslas nebuvo paskelbti vieną gamybos būdą geriausiu ar blogiausiu. Jie ragina vertinant maisto gamybos poveikį atsižvelgti ne tik į klimato kaitą, bet ir į gyvūnų gerovę, biologinę įvairovę, vandens kokybę bei kitus aplinkosauginius veiksnius, nes tik visų šių kriterijų visuma leidžia spręsti, kuri maisto sistema iš tiesų yra tvari.
Šaltinis:
