Į redakciją kreipęsis portalo lrytas.lt skaitytojas Marius stebėjosi, jog parduotuvių lentynose išrikiuotų kiaušinių pavadinimai galbūt klaidina pirkėjus. „Dažnai lankantis prekybos tinkluose pastebiu įvairias reklamines vingrybes. Viena tokių – kiaušiniai, pavadinti „kaimiškais“, nors paskaičius etiketę būna nurodyta, jog tie kiaušiniai yra ant kraiko laikomų vištų. Tai man ir nebeaišku – prie ko čia tas lietuviškas kaimas, jei tos vištos auga narvuose ir gal net neturi natūralaus šviesos šaltinio? Ar tai nėra pirkėjų apgavystė?“. Lrytas.lt pasidomėjo, kas slypi po įvairiausiais skaitmenų ir raidžių žymėjimais.
Lietuviai vis labiau myli gyvūnus lepina skanėstais ir žaislais Raidžių ir skaičių kodai Kiekvienas parduotuvėje parduodamas kiaušinis ir jo pakavimo dėžutė yra ženklinami. Prekybos tinklų atstovai aiškino, jog kiekvienas skaičius ar raidė pirkėjui pasako viską, nuo kiaušinio kilmės iki jo svorio ir laikymo sąlygų. „Ant dėžutės turi būti nurodytas pakavimo centro kodas, kiaušinių kokybės klasė, kiaušinių svorio kategorija, minimalus tinkamumo vartoti terminas, nuoroda apie vištų auginimo būdą bei kiaušinių laikymo sąlygos (patarimas kiaušinius laikyti šaltai). Kiekvienas dėžutėje esantis kiaušinis yra žymimas skaitiniu kodu, kurį sudaro skaičius, nurodantis vištų laikymo būdą (0, 1, 2 ar 3); šalies, kurioje registruotas paukštynas, raidinis kodas (pvz. LT) bei paukštynui suteikto veterinarinio patvirtinimo numeris“, – apie tai, į ką pirkėjams reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kiaušinius parduotuvėje, pasakojo prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pagal kokybę kiaušiniai skirstomi į tris klases, kurios žymimos raidėmis AA, A ir B. „Jos priskiriamos atsižvelgiant į kiaušinio trynio išvaizdą ir baltymo storį. AA raidės žymi aukščiausios kokybės kiaušinius, A klasė – šiek tiek žemesnės kokybės nei AA kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai dažniausiai naudojami perdirbtiems produktams gaminti“, – aiškino prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Kiaušinių svorį nusako standartinis ir visiems pažįstamas raidinis S, M, L ir XL žymėjimas. „Kiaušiniai pagal dydį skirstomi į S (iki 55 gr), M (56–65 gr), L (66–75 gr), XL (virš 75 gr)“, – kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žinisklaidai Darius Ryliškis.
Kiaušiniai taip pat skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip auginamos vištos – nors dažnai tai sufleruoja žodžiai ant kiaušinių pakavimo dėžutės, pavyzdžiui, „Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai“, tam yra sukurta speciali žymėjimo sistema skaičiais nuo 0 iki 3. „0 pažymėti ekologiški kiaušiniai – vištos auginamos laikantis ekologinio ūkininkavimo standartų ir gali išeiti į lauką, 1 žymimi laisvai laikomų vištų kiaušiniai – vištoms sudaromos sąlygos laisvai būti lauko erdvėse, 2 žymimi ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai – vištoms sudaromos sąlygos laisvai judėti tvartuose, 3 pažymėti narvuose laikomų vištų kiaušiniai – vištos laikomos narvuose, ribotoje erdvėje“, – paaiškino prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė. Kaimiški, bet ar tikrai iš kaimo? Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žinisklaidai pasakojo, jog kaimiški kiaušiniai tikrai gali reikšti, jog kiaušiniai auginti kaime, tačiau kalbant apie pavadinimą „Kaimiški kiaušiniai“ – šis žodis labiau susijęs su marketingu. „Zarasų paukštyno kiaušiniai vadinami kaimiškais, tai yra jų pavadinimas, prekės ženklas. Lietuvoje daugiau niekas negali savo kiaušiniais vadinti kaimiškais“, – aiškino D.Ryliškis. Štai kito prekybos tinklo atstovė tikino, jog kaimiškais vadinamus kiaušinius prekybos tinklas įsigyja ne iš paukštynų, o iš ūkių. Tiesa, tai ne pavadinimas, o tik kiaušinio kilmės apibūdinimas. „Parduotuvėse prekiaujame ir kaimiškais kiaušiniais. „Iki Ūkis“ kaimiški kiaušiniai – tai kiaušiniai, kuriuos perkame iš kaimo, iš ūkininko, ne iš paukštyno. Tai A klasės kiaušiniai, kuriuos padėjo laisvai laikomos vištos“, – paaiškino G.Kitovė.
Vištos į narvus uždaromos vis rečiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje vištos dedeklės laikomos 47 paukštininkystės ūkiuose, iš kurių 17-oje paukščiai laikomi paukštidėse ant kraiko, 12-oje – laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus, 11-oje – narvuose, o 7 paukštynai laikomi ekologiniais ūkiais. „Pagal paukštininkystės ūkiuose taikomą vištų dedeklių laikymo būdą, 76,6 proc. šalies ūkių vištas dedekles laiko alternatyviomis (ne narvuose) sąlygomis. Bendras šalies, paukštininkystės ūkiuose, maksimaliai leidžiamas laikyti vištų dedeklių skaičius siekia beveik 3 mln. 31 tūkstantį, iš kurių 24,1 proc. nuo bendro laikomų vištų dedeklių kiekio laikomos alternatyviomis sąlygomis“, – portalui lrytas.lt teigė VMVT specialistai. Pasidžiaugti galima ir tuo, jog jau beveik dešimtmetį, tai yra, nuo 2015 m. šalyje nebuvo įrengta nei viena narvelinė vištų dedeklių paukštidė – kiekvienais metais didėja alternatyviomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių skaičius. „Vištų laikymo situacijos gerėjimą Lietuvoje lemia Gyvūnų gerovės visuomeninių organizacijų ir verslo subjektų diskusijos ir bendradarbiavimo procesas. Gyvūnų gerovės nevyriausybinės organizacijos inicijavo siūlymus verslo subjektams (mažmeninė prekyba, viešojo maitinimo sektorius, maisto gamyba) dėl draudimo prekiauti narvuose laikomų dedeklių vištų kiaušiniais arba iš jų gaminti maisto produktus“, – aiškino VMVT atstovai. VMVT atskleidė, jog 2024 metais buvo gauti 4 pranešimai apie netinkamą paukščių laikymą, visi jie nepasitvirtino, o dėl netinkamų vištų laikymo VMVT pranešimų gauną retai. Vykdant paukščių laikytojų kontrolę 2024 metais taip pat nebuvo nustatyta vištų laikymo reikalavimų pažeidimų. Populiariausiais išlieka Nr. 3 pažymėti kiaušiniai Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog turintys galimybę rinktis pirkėjai turėtų vengti pirkti narvuose laikomų vištų kiaušinius. Visgi prekybos tinklų atstovai portalui lrytas.lt pasakojo, jog nors ir patys iš pirkėjų sulaukia klausimo „kokių vištų kiaušinius parduodate“, pardavimų statistika byloja, jog prieš paukščių gerovę dažnai nugali pigesnė kaina. „Renkantis kiaušinius vienu svarbiausių kriterijų išlieka kaina, todėl populiariausiais išlieka tie kiaušiniai, kurių kaina yra mažiausia – pažymėti trečiuoju numeriu. Ekologiški ar laisvai vaikštančių vištų kiaušiniai yra brangesni, žmonės juos renkasi kiek rečiau“, – prekybos tinklo patirtimi pasidalijo G.Kitovė. Tiesa, ji pridūrė, jog pirkėjai dažniau atsižvelgia į vištų laikymo sąlygas, o ir pats prekybos tinklas stengiasi prisidėti prie vištų gerovės – palyginti su praėjusias metais, narvuose laikomų vištų kiaušinių savo parduotuvių lentynose sumažino perpus, o iki 2025 metų planuoja jų visiškai atsisakyti. Panašia patirtimi pasidalijo ir kito prekybos tinklo atstovė. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių – laisvai laikomų vištų, ekologiški ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 81 proc. visų mūsų turimų kiaušinių asortimento. Skaičiai rodo, kad eilę metų narvuose laikomų vištų pardavimai mažėja – 2020-aisiais palyginti su 2023-aisiais narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis sumažėjo penktadaliu, pernai palyginus su 2022-aisiais – beveik 10 proc. O ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai, savo ruožtu, padidėjo 10 proc“, – statistika pasidalijo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. E.Krasauskienė taip pat pasidžiaugė, jog nepaisant pastarojo meto ekonominių iššūkių, ne narvuose laikomų vištų kiaušinių dalis nuolat auga. „Ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimente populiariausi yra 2 numeriu pažymėti kiaušiniai, kurie sudaro 64 proc. viso ne narvuose laikomų vištų kiaušinių asortimento. Nr. 2 pažymėtų kiaušinių pardavimų apimtys, palyginti su 2020 m., išaugo 50 proc., o 2023 m. pardavimai augo dar 4 proc“, – pasidžiaugė E.Krasauskienė. Tiesa, pašnekovė pastebėjo, jog dėl didelės infliacijos 2022 metais, klientai ėmė rinktis mažesnės kainos alternatyvas. Laikymo būdas maistingumui nedaro įtakos Nesunku nuspėti, jog aukščiausios kokybės kiaušiniai atkeliauja iš ekologinių ūkių. „Ekologiškas gamybos būdas užtikrina aukštesnę kiaušinių kokybę: turi būti naudojami ekologiški lesalai, vištos turi laisvai vaikščioti, užtikrinti jų gerovės reikalavimai, profilaktikai ir gydymui nenaudojami cheminiai preparatai, medikamentai“, – aiškino specialistai. Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto, kuris sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, storio, o jis labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Laisvėje laikomų vištų kiaušinių trynys dažniau būna ryškiai geltonas, tačiau tai lemia ne laikymo sąlygos, o pašarai. „Kai kurie ūkininkai į juos deda morkų, burokų išspaudų, tada trynys patamsėja. Jis taip pat tampa tamsesnis, kai vištos lesa daugiau žolės. Tačiau ir kiaušinių iš paukštynų tryniai gali būti tamsesni, jei į jų pašarus dedama karotinoidų, dažančių natūralių medžiagų. Karotinoidai – tai nesotieji angliavandeniliai, geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai. Tai, kad jų kiaušinyje yra, patvirtina ryškiai geltona trynio spalva“, – į ką atkreipti dėmesį patarė specialistai. VMVT specialistai taip pat pabrėžė ir tai, jog nesvarbu, kokiu būdu paukštynuose yra auginamos vištos – jų kiaušiniai savo maistine verte beveik nesiskiria. „Vištų laikymo sąlygos neturi didelės įtakos kiaušinių sudėčiai ir kokybei. Visų trijų rūšių maistingumo vertės skirtumas žmogaus organizmui yra nežymus, nes mineralų ir vitaminų kiekis juose beveik vienodas. Skirtingomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniuose, baltymų ir riebalų kiekis neženkliai skiriasi, tačiau baltymų, mononesočiųjų ir omega 3 riebalų rūgščių visose kiaušinių rūšyse yra pakankamai dideli kiekiai, visos kiaušinių rūšys atitinka maistinę vertę reglamentuojančius teisės aktus“, – aiškino VMVT atstovai.
Šaltinis:
