Vištiena ir kiaušiniai yra vieni naudingiausių produktų mūsų organizmui. Vištienos mėsa vertinama dėl baltymų ir amino rūgščių gausos, ji tinka tiek mažiems vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Palyginti su raudona mėsa, ji geriau absorbuojama organizme ir lengviau virškinama. Be to, jos auginimas mažiau kenkia aplinkai, nes aplinkoje palieka mažesnį CO2 pėdsaką. Kiaušiniai yra puikus baltymo, kuriame gausu aminorūgščių, šaltinis, o taip pat jis vertinamas dėl žmogui reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų.
Mitybos specialistai paprastai rekomenduoja renkantis vištieną, jos produktus ar kiaušinius visuomet rinktis produktus, pagamintus iš be antibiotikų užaugintų paukščių. Tokie produktai bus daug vertingesni. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Šios, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Per didelis šių vaistų naudojimas skatina visuomenės atsparumą jiems. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai su mėšlu ar srutomis gali patekti į dirvožemį, o iš jo – į daržoves, vaisius, grūdus, pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir gyvulinių produktų nevalgančius produktų žmones.
Ieškantys kokybiškos vištienos ir iš jos pagamintų produktų ar kiaušinių ant pakuočių turėtų ieškoti ženklo „Nacionalinė kokybė Lietuva“, kuris reiškia, kad produktai yra sertifikuoti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP). Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad Lietuvos prekybos vietose siūloma lietuviška vištiena, iš šios mėsos pagaminta produkcija, kiaušiniai atitinka aukštus standartus, o pagal NKP sistemą auginami paukščiai ir jų produktai yra dar aukštesnės kokybės nei numato Europos Sąjungos (ES) ir šalies teisės aktai. Tarp ES šalių dažnai maisto saugos ir kokybės reikalavimų neatitinka produkcija iš Lenkijos. Pažeidimai paprastai yra susiję su salmonelėmis užteršta lenkiška paukštiena. „Ši šalis užaugina daugiausiai vištienos visoje ES, o produkcijos kaina yra viena mažiausių rinkoje. Jie garsėja tuo, kad augina daug ir pigiai, tačiau kokybe pasigirti negali ir dažnai sulaukia dėl to priekaištų“, – pastebi G. Kauzonas.
Kaip jis pažymi, viena pagrindinių priežasčių – Lenkijoje nėra užtikrinama produkcijos kokybės atsekamumo grandinė: viena įmonė augina, kita – perdirba, Lietuvoje – augintojas ir gamintojas dažnai yra tas pats paukštynas, kuris atsako už visus produkcijos žingsnius: dažnai nuo paukščių išsiritimo iš kiaušinio iki pagamintų produktų pristatymo į prekybos vietas. Tikėtina, kad už lenkiškos produkcijos mažų kainų slepiasi ir prastesnės paukščių auginimo, mėsos apdorojimo sąlygos. „Tuo tarpu Lietuvoje produkcijos kokybės gamybos atsekamumas nuo pat vienadienių viščiukų ir paukščių auginimas be antibiotikų yra vieni pagrindinių reikalavimų tiek vištų dedeklių, tiek broilerių augintojams, kurie siekia gauti NKP sertifikatus ir produkciją ženklinti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. O tai yra kaip garantas dėl produktų kokybės ir saugos“, – sako G. Kauzonas.
Siekiant aptarti paukštininkystės rinkos ir kokybiško maisto auginimo ir gamybos aktualijas šalyje, LSMU Veterinarijos akademijoje įvyko Lietuvos paukštininkystės asociacijos inicijuota konferencija „Kokybiškas maistas: aktualijos ir galimybės“, kurios rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
Konferencijos metu KTU Dirbtinio intelekto centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas pristatė kiaušinių kokybės gerinimo tendencijas, VšĮ „Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovas Linas Merkevičius dalijosi žiniomis apie paukščių sertifikavimą pagal NKP sistemą ir NKP ženklinimo reikalavimus. Apie tvarumą paukštininkystėje ir kaip ją atitinka NKP sistema pasakojo AB Vilniaus paukštynas generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Petkevičius, AB Kaišiadorių paukštynas Pastatų paruošimo padalinio vadovas Andrius Barauskas pristatė biosaugos svarbą auginant paukščius pagal NKP sistemą. UAB „Agroaves group“ laboratorijos vedėja vyr. technologė dr. Skaidra Šilingė dalijosi žiniomis apie pašarinių žaliavų ir pašarų kokybę, šiandienius iššūkius ir ateities tendencijas.
