You are currently viewing Japoniška praktika Lietuvoje – darbo vietos „paveldėjimas“

Japoniška praktika Lietuvoje – darbo vietos „paveldėjimas“

Praktika, kai vienoje įmonėje dirba visa šeima, o į pensiją išeidami tėvai darbo vietas perduoda savo vaikams, yra gana paplitusi Japonijoje. Tačiau tokių praktikų, pasirodo, yra ir Lietuvoje. Tokia yra Anželikos Dovidovič, Vilniaus paukštyno Mėsos kepsnelių ir pusgaminių cecho (MKPC) pamainos vadovės bei darbuotojų profsąjungos pirmininkės istorija. 457

Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakultete mėsos technologijų bakalaurą įgijusi specialistė pasakoja paukštyne norėjusi dirbti nuo pat vaikystės, mat šioje įmonėje dirbo jos tėvai ir giminaičiai.

Atėjo į mamos vietą

„Visada norėjau čia dirbti, nes paukštyne dirbo ir dirba beveik visa mano giminė ir mačiau, kad jiems neblogai sekasi ir patinka. Čia visada buvo visos socialinės garantijos, atlyginimai – laiku ir t.t. Mama įmonėje pradirbo 30 metų, sesuo – per 20, o aš – jau 15. Tiesą pasakius, aš ir rinkausi mėsos technologijų specialybę, turėdama galvoje, kad dirbsiu Vilniaus paukštyne. Tačiau įsidarbinti buvo sunku. Pirmą kartą bandžiau 2007 m., vos pabaigusi mokslus. Nepavyko – tuo metu laisvų pozicijų nebuvo, o norinčiųjų netrūko. Po to nesėkmingai bandžiau dar porą kartų. Pavyko tik 2010-aisiais. Kai mama išėjo į pensiją, mane priėmė vietoj jos į fasuotojos poziciją. Galima sakyti, kad paveldėjau darbo vietą“, – pasakoja A. Dovidovič.

Šiandien moteris – jau 5-kiais karjeros laipteliais aukščiau.

Sunkiausios, anot jos, buvo pirmosios dienos, mat naujas darbas kėlė jaudulį, o cechas ir visa gamyklos teritorija atrodė milžiniška, tarsi atskira gyvenvietė, po kurią darbuotojai važinėja dviračiais ar automobiliais.

„Mama, be abejo, viską papasakojo. Bet iš pradžių vis tiek buvo baisoka, nes žinoti dalykus yra viena, o realiai dirbti ir prisiimti atsakomybę – visai kas kita. Pirmosiomis dienomis ceche esu ir pasiklydusi“, – prisimena pašnekovė.

Dirba dviem pamainomis

A. Dovidovič vadovauja maždaug 70 darbuotojų komandai ir darbą pradeda 7 ryto. Atvykusi į cechą ir įvertinusi, kiek kolegų serga ar yra išvykę, specialistė suplanuoja ir sudėlioja dienos užduotis bei prižiūri, kad viskas vyktų pagal planą.

MKPC iš viso dirba 7 pamainų vadovai. Pats cechas veikia 16 val. per parą. Teoriškai gamybos apimtis dar būtų galima didinti, tačiau trečia pamaina paliekama valymui ir tvarkymui. „Dirbame su maistu, taisyklės čia labai griežtos, turi būti nepriekaištinga švara, todėl turime palikti laiko valymui“, – patikslina specialistė.

Sutiko antrąsias puses

Su darbuotojais ji sako besistengianti bendrauti kaip su šeima ir išlaikyti tvirtus draugiškus ryšius. Cecho komanda kartu pramogauja ir turi ilgametes vidines tradicijas, pavyzdžiui, švenčia vaikų ir anūkų gimimą, per Kalėdas žaidžia „Angelą sargą“ ir keičiasi smulkiomis dovanėlėmis, penktadieniais kepa picas. Anot jos, yra ir porų, kurios susipažino ceche ir vėliau susituokė.

„Turime tikrai puikų, gerai susigyvenusį kolektyvą. Visi yra draugiški, atsakingi, patikimi, padeda vieni kitiems, kai to reikia“, – sako A. Dovidovič. Ji priduria, kad labai džiaugiasi, jog daugelis darbuotojų jaučiasi pakankamai tvirtai ir patogiai, kad nebijotų su ja pasikalbėti. Kartais darbuotojai netgi pasiūlo procesų pakeitimus, kurie pagerina darbo kokybę ar paspartina procesus.

Darbuotojų paieška: iš lūpų į lūpas

Paklausta apie vidutinį darbuotojų amžių ji griauna ir senstančios darbo jėgos mitą. Jauniausiai cecho darbuotojai šiandien – vos 20. Dauguma jų – vietiniai: Šalčininkų ir miesto apylinkių gyventojai.

Pašnekovė pasakoja, kad ir darbuotojų paieška bei pritraukimas daugiausiai vyksta pačiu efektyviausiu ir seniai pasiteisinusiu būdu – iš lūpų į lūpas. „Brolis parekomenduoja ir atveda sesę, ji – savo vaikiną, šis – savo pusseserę ir t.t.“, – šypteli pašnekovė.

Anot moters, cecho vadovui labai svarbu mokėti bendrauti, planuoti darbus ir įsiklausyti į darbuotojų problemas. „Jei darbuotojai bus laimingi, ir produkcija bus gera“, – reziumuoja mėsos technologijų specialistė.

Ji priduria pati esanti labai patenkinta, kad įmonė tiek metų sugebėjo išlaikyti dar vaikystėje jos susidarytą įvaizdį. Todėl specialistė niekur nesižvalgo ir planuoja toliau dirbti paukštyne.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/premium/japoniska-praktika-lietuvoje-darbo-vietos-paveldejimas-95602289