• Planuojama nuo balandžio panaikinti rekordiškai aukštą akcizą naftos dujoms, nusileisti ūkininkų reikalavimams dėl žymėto dyzelinio kuro.
• Dalis atsinaujinančios energetikos lobistų mano, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, akcizus didinti reikia ir kitiems taršos šaltiniams.
• Gamtosaugininkai atkreipia dėmesį, kad ūkininkų pyktis nukreiptas ne ten.

Ne vienas stambesnis Lietuvos ūkininkas bent kartą lankėsi Nyderlanduose, kur mokėsi ir sėmėsi patirties, kaip efektyviai ūkininkaujant uždirbti. Ir išties, iš vandens žemę atsikovoję olandai turi ką parodyti: jiems pavyko šalį paversti žemės ūkio milžinu.

Dabar šalis yra antra pagal vertę žemės ūkio produktų eksportuotoja pasaulyje. Tačiau to, kas nutiko 2019 m. spalio 1 d., nuspėti negalėjo niekas. 

Susirūpinimas dėl žemės ūkyje susidarančio azoto kiekio tapo svarbia politinės darbotvarkės dalimi. 2019 m. Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas nurodė smarkiai sumažinti azoto išmetimą.

Ūkininkai blokavo kelius visoje šalyje. Viename mieste protestuotojai šturmavo provincijos tarybos pastatą ir apmėtė policijos pareigūnus šiaudais. Valstybės pareigūnai sulaukė grasinimų smurtu.

Atrodo, kad demonstracijos buvo nukreiptos į viso žemyno agrarinio nepasitenkinimo šaltinį. Protestų kopijos kilo Berlyne, Briuselyje, Milane, Varšuvoje. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas suskubo pagirti Nyderlandų ūkininkus už pasipriešinimą „klimato tironijai“.

Netrukus po to, kai ūkininkai išėjo į gatves, buvo įkurta nauja politinė partija: „BoerBurgerBeweging“ (Ūkininkų ir piliečių judėjimas).

Prieš rinkimus niekas nemanė, kad partija gaus daugiau nei kelias vietas provincijų tarybose, bet jie laimėjo daugiau nei trečdalį vietų, t. y. daugiau, nei kitos šešios partijos kartu sudėjus. Ir tapo didžiausia partija visose 12-oje šalies provincijų.

Partijos pavadinimas „BoerBurger“ apjungė ir ūkininkus, ir piliečius, o lyderiai pareiškė, kad Nyderlanduose ūkininkas pirmiausia yra šalies pilietis ir nori, kad jo balsas būtų girdimas.

Nors Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno gyventojai pašaipiai reagavo į ūkininkų protestus, valdžia su savo reikalavimais atsitraukė.

Ne vieną paralelę su įvykiais Nyderlanduose galima rasti ir Vilniuje vykusiuose protestuose. Pirma, susipriešino arčiausiai gamtos esančios visuomenės grupės: ūkininkai ir gamtininkai. 

„Jūs dirbate su gamta, mes dirbame su gamta, sprendimai gimsta“, – į žemės ūkio technika Vilnių užtvindžiusius žemdirbius kreipėsi Simonas Gentvilas, aplinkos ministras. 

Akcizų politikos rebusai 

Tačiau aiškėja, kad politikų anksčiau priimti sprendimai, pavyzdžiui, dėl taikomo akcizo naftos dujoms, greičiausiai gyvuos labai neilgai. Rekordiškai didelis akcizas butanui ir propanui tapo tarsi lakmuso popierėliu, signalizuojančiu apie iki masinio protesto lygio išaugusio nepasitenkinimo, nors tik nedidelė dalis ūkininkų tas dujas naudoja.

Lengvatos panaikinimas, pakėlęs akcizą iki aukštumų – skaudi žinia paukštininkystės sektoriui, kuris dėl energijos kainų šuolių išgyveno sudėtingus metus.

„Praėjusius metus galima vadinti amerikietiškais kalneliais paukštininkystės verslui. Metų pradžioje šoką sukėlė išaugusios pašarų ir energijos kainos – itin svarbi mėsinės paukštininkystės kainos dedamoji“, – pernykščius iššūkius įvardija Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. 

Anot jo, energijos kainos Lietuvoje vis dar nėra stabilios ir lengvai prognozuojamos. Be to, po pasaulį sklando paukščių gripo šmėkla, todėl iššūkių netrūks ir be valdžios siurprizų. 

Be to, minėtas akcizas turi poveikio ir kai kurioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, stiklininkams, kurie buvo investavę į technologinius sprendimus, padėjusius atsisakyti itin pabrangusių gamtinių dujų, pereinant prie tiekiamų iš Mažeikių „Orlen Lietuvos“. 

„Panevėžio stiklas“ prieš šešerius metus keitė lydymo krosnį, investicijos siekė apie 9 mln. Eur. Lydymui iki šių metų pradžios buvo naudojamos suskystintos naftos dujos, tačiau kai nuo sausio šių dujų akcizas pakilo iki 368 Eur, grįžta prie gamtinių dujų.

Anot Gintaro Petrausko, „Panevėžio stiklo“ vadovo, esant kainų svyravimui, pavyzdžiui, numatant, kad nuo 2025 m. įvedus CO2 dedamąją, suskystintųjų dujų akcizas gali siekti 405 Eur, esant sunkiai prognozuojamai gamtinių dujų kainai, konkurencingumas gali priklausyti nuo politikų malonės.

Valdžia nusisuka nuo žalumo?

Rodos, bent šiuo klausimu ir kuriam laikui, žemdirbių protestas bus pasiekęs rezultatą. 

Aplinkos ministerijai pažadėjus iki pavasario persvarstyti jau įsigaliojusį rekordinio dydžio – 304,1 Eur/t suskystintų naftos dujų akcizą, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) viliasi, kad buvo įsiklausyta į svarius argumentus ir ragina kaip įmanoma greičiau taisyti padarytą klaidą.

Pasak Vidmanto Janulevičiaus, LPK prezidento, atrodo, kad sutelktos jėgos ir surinkti argumentai padės pasiekti užsibrėžtą tikslą – sutarti dėl naujų sąlygų, kurios neturėtų gniuždančio poveikio verslo konkurencingumui. Suskystintų naftos dujų akcizas ir verslui, ir gyventojams, pagal dabartinį Vyriausybės atstovų pažadą, nuo balandžio mėnesio turėtų susitraukti mažiausiai 7 kartus, t. y. nuo 304,1 Eur/t iki 41 Eur/t. 

„Aiškinomės ir priežastis, kaip čia tokia neteisybė atsitiko: tiesiog buvo panaikinta lengvata, ir čia, turiu prisipažinti, per vėlai susigriebė ir verslas, laiku nepateikęs tokios klaidos kaštų valdantiesiems, bet pirmiausia neapsižiūrėjo ir visų padarinių neįvertino ir valdantieji. Taip ir gavosi, kad po nepagalvoto ir nepasverto sprendimo kainų šuolis buvo milžiniškas“, – komentavo V. Janulevičius.

Latvijoje taikomas 0 Eur/t akcizas, Lenkijoje – 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t, Vokietijoje – 45,45 Eur/t.

Lietuvoje minimas akcizų įstatymo pakeitimas ir papildymas buvo priimtas  2023 m. gegužės 9 d. Dar prieš įsigaliojant pakeitimams, Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacija įspėjo politikus, kad nauja tvarka vartotojus suskirsto į dvi visiškai skirtingai traktuojamas ir apmokestinamas grupes, be to, jaučiamas gamtinių dujų protegavimas.

Iš valdžios ne kartą buvo girdimas paaiškinimas, kad naftos dujos atkeliauja iš Rusijos, jos yra itin taršios, jas naudoti pavojinga, todėl didelis akcizas priverstų jų atsisakyti.  

Šiems argumentams sustiprinti netgi apeliuota į nelaimę Panevėžyje, kai sprogo maistui gaminti naudotas naftos dujų balionas. 

S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad baliono sprogimas dar kartą įrodė, kad šis šildymo ir maisto gaminimo būdas nėra saugus ir jo reikėtų atsisakyti.

Atrodo, dabar šiuos argumentus linkstama pamiršti, tarsi įsiklausant į protestuojančių reikalavimus. Toks staigus valdančiosios galvos pasukimas į kitą pusę patinka ne visiems. 

Atsinaujinančios energetikos lobizmu užsiimantis Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, negailėjo kritikos. 

„Galvojau, kad jie bent pabandys derėtis, pavyzdžiui, siūlys įvesti laikiną akcizo sumažinimą laikotarpiui, reikalingam atsisakyti naftos dujų (su aiškiu sumažinimo pabaigos terminu), kartu pasiūlys valstybės pagalbą projektams, nukreiptiems naftos dujų vartojimui sumažinti. Dar lygiagrečiai, kad neatrodytų visiški pralaimėtojai, siūlys įvesti bent kiek didesnį akcizą angliai ir gamtinėms dujoms, visą tai pateikiant kaip korekciją, o ne atsitraukimą nuo strateginės krypties“, – socialiniame tinkle rašo lobistas.

Anot jo, opozicijai labai džiaugtis nereikėtų, kad dabartinė Vyriausybė paleido aiškų signalą, kad visas investicijas į ekonomikos dekarbonizavimą galima atidėti neribotam laikui.

Vyriausybės kanceliarijos parengtu Akcizų įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatinį 41 Eur/t suskystintų naftos dujų akcizą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat išpilstytoms į dujų balionus bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 Eur / 1.000 l – siūloma leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kurie neturi traktorių ar kitos žemės ūkio technikos, bet naudoja kitas transporto priemones.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. Eur pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. Eur. 

Priešprieša su gamtininkais

Tiesa, yra ir tų, kurie teigia, kad kalbant apie griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus, ūkininkų pyktis nukreiptas ne visai ten, kur turėtų būti. 

Nesiūlyti ūkininkams nuolaidų reikalauja ir įvairios gamtininkų organizacijos, kurios atkreipia dėmesį į vis prastėjančią dirvožemio būklę.

Skirstomi dideli pinigai pritraukia stiprias lobistines jėgas, o jų įtakoje nebūtinai atsimenamas susitarimas su visuomene ir viešieji tikslai.

„Kažkaip su lietuviškais „gerais“ Bendrosios žemės ūkio politikos ketinimais gavosi, kad grūdininkystė uždominavo, ūkiai stambėja, pievos suariamos, paukščių mažėja, upių ir upelių tarša didėja, galvijų auginti neapsimoka, gamtos saugoti neapsimoka, ekologinių ūkių mažėja, ūkininkai pikti, kaimai tuštėja. Bet užtai Lietuvos grūdų augintojai užaugina daug grūdų ir didžiąją dalį jų eksportuoja, daugiausia už ES ribų“, – komentare rašo Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos vadovė.

Anot jos, eksportuojame ne produktus, o žaliavas, sau pasiliekame ekologinę ir socialinę taršą, o iš tą vykdančių nesusirenkame mokesčio, bet duodame nuolaidas ir subsidijas.   „Tenka daryti nemalonią išvadą, kad mūsų – Europos piliečių –  viešieji pinigai tarnauja priešingiems nei norėtume tikslams. Akivaizdus institucijų neatsparumas lobizmui. Drįstu teigti, kad suklaidinti ir ūkininkai. Jie turėtų baksnoti ne gamtos apsaugą, o atidžiau pažiūrėti į organizatorius, jų pelnus, suprasti, kad didėjantis grūdų kiekis ir eksportas nėra tai, ko reikia Lietuvai iš žemės ūkio“, – komentuoja L. Paškevičiūtė.

Savo ruožtu Vilniuje susirinkę ūkininkai atkreipia dėmesį į perteklinius ir nuolat kintančius reikalavimus, dėl kurių ūkinę veiklą planuotis darosi vis sunkiau. 

Ūkininkai piktinasi reikalavimu kai kuriose ariamose žemėse pasėti pievas ir jų nebenaudoti kitiems ūkiniams tikslams. Jų teigimu, šis klausimas yra itin aktualus ir kelia daug iššūkių, nes greitai prasidės sėja. 

Problema dėl pievų atkūrimo susidarė 2014 m. ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5%, palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5%, kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas. 

Politikai patikino, kad ir šiuo klausimu bus rastas kompromisas. Turbūt ne veltui sakoma, kad tas, kuris maitina, tas ir galvą gali sukioti.

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/agroverslas/2024/01/26/boerburger-pamokos-kai-ukininku-protestas-pasuka-valdzios-galva-i-priesinga-puse#ixzz8QBra4Izy